Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.
„Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija. Todėl stengiamės sutelkti (...) būtent regiono šalių palaikymą, ir Lenkija jau oficialiai yra parėmusi mūsų kandidatūrą. Stengiamės sutelkti bent jau palaikymą regione, nes manome, kad tokios institucijos atsiradimas mūsų regione padėtų ne tik mums patiems, bet ir aplinkinėms valstybėms“, – LRT radijui pirmadienį sakė G.Skaistė.
„Dauguma iš tų mūsų konkurentų, kurie kandidatuoja (įkurti ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą – BNS) iš kitų valstybių, didžioji dalis yra kitoje Europos Sąjungos pusėje – Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija“, – teigė ministrė.
Pasak G.Skaistės, konkretus Lietuvos pasiūlymų paketas įkurti agentūrą bus pateiktas po to, kai ES nustatys visus reikiamus kriterijus. Ministrės teigimu, Lietuva konkrečiam laikotarpiui svarstytų padengti institucijos biuro nuomos kaštus.
„Dabar tiesiog telkiame politinę paramą aiškindami apie savo privalumus, nes jų tikrai turime nemažai. (...) Turime nuo darželių iki universitetų tikrai galimybių studijuoti, mokytis ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Vilniaus kaip miesto patrauklumą – tai visgi viena iš žaliausių sostinių Europoje, kas taip pat daugeliui žmonių dabartinių laikotarpiu yra patrauklu“, – kalbėjo G.Skaistė.
„Dalyvaujame šitose lenktynėse tikrai ne olimpiniu principu, dalyvaujame tam, kad laimėtume šios agentūros vietą. Dedame tikrai labai daug pastangų, žiūrime ir į konkurentų pasiūlymus, ką jie siūlo tokios institucijos steigimui. Stengiamės, kad mūsų pasiūlymas taip pat būtų pakankamai konkurencingas“, – teigė ministrė.
Pasak G.Skaistės, diskusijos dėl konkrečių kriterijų bei atrankos modelio agentūros kūrimui turėtų baigtis iki šių metų pabaigos, o pati įstaiga galėtų pradėti veikti 2024-aisiais.
Ministrės teigimu, sprendimas Vilniuje įkurti ES pinigų plovimo prevencijos instituciją reikštų tarptautinę Lietuvos reputaciją bei patikimumą, taip pat paskatintų Lietuvos sostinės ekonominį gyvenimą.
„Lietuvoje mes turime labai stiprų finansų sektorių – tiek konvencinį, tiek fintech sektorių – kuris yra žinomas ne tik mūsų regione, bet ir europiniu, tarptautiniu mastu. Todėl sakyčiau, kad tokio tipo institucija, paprastai tariant, mums prie veido tinka“, – teigė G.Skaistė.
„Europa sutikusi, kad tokia institucija būtų steigiama mūsų regione, visgi, pademonstruotų ir tam tikrą pasitikėjimą dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet turbūt ir investuotojų pasitikėjimas dėl karo Ukrainoje šiuo regionu yra šiek tiek susilpnėjęs. Tai būtų stiprus signalas, jog Lietuva yra patikima partnerė“, – kalbėjo ministrė.
