„Mes esame maža, bet ryžtinga šalis, savo pavyzdžiu raginame ir stumiame kitas valstybes daryti sprendimus, kurie lemtų Ukrainos pergalę. Mes padedame pagal savo galimybes – Lietuvos indėlis Ukrainai karine, finansine ir humanitarine pagalba siekia 1,3 procento BVP ir tai yra daug. Jeigu kitos šalys savo ruožtu darytų tą patį, tai būtų labai rimta parama“, – sako ministrė.
Ji pabrėžė, kad Vakarų valstybių taikomos sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, nors neigiamas poveikis pasireiškia galbūt lėčiau nei daugelis norėtų. Visgi šių metų pabaigoje Rusija turėtų sankcijų poveikį pajusti smarkiai. Ministrė pažymėjo, jog sankcijų taikymas yra panašesnis į maratoną nei į sprintą – jų poveikis stiprėja su laiku, kiekvieną dieną agresorei kandant vis skaudžiau.
Pasak jos, viena geriausiai veikiančių sankcijų yra viršutinių naftos kainų ribų nustatymas, kuri mažina įplaukas į Rusijos biudžetą ir jeigu agresorius norės išlaikyti karo mašiną, turės plačia apimtimi naudoti savo nacionalinį fondą, kuris nėra begalinis.
Laidoje G.Skaistė pabrėžė Lietuvos ir Vakarų šalių indėlį atstatant Ukrainos ekonomiką: „Mes turime patirties, žinome, kaip padėti ir turime tam skirtus fondus. Tačiau labai svarbu atstatymą pradėti nelaukiant karo pabaigos, ypač – atstatyti elektrines ir užtikrinti elektros gamybą – tai leistų Ukrainos verslams veikti, šalis surinktų daugiau mokesčių“.
Pasaulio banko vertinimu, Ukrainos atstatymui reikia apie 400 milijardų dolerių, todėl „The Washington Times“ laidoje „Capitol Hill Show“ ministrė pabrėžė būtinybę panaudoti užšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui. Skaičiuojama, jog Vakarų šalyse užšaldytas Rusijos turtas siekia apie 300 milijardų dolerių centrinio banko rezervų ir dar apie 50 milijardų dolerių oligarchų lėšų.
