Pasak G.Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas.
„Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas. Taip vertinčiau pastaruosius metus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
„Kitais metais tikimės augimo, žvelgiant į kitas regiono valstybes, lyginant su Estija, jos ekonomika traukiasi septintą ketvirtį iš eilės, tai tos problemos matyt yra gerokai didesnės. Žiūrint į ateinančius metus, Europos Komisijos prognozėmis, ekonomika turėtų atrodyti geriausiai Lietuvoje, tiek ir augimo prasme, tiek ir infliacija, tikėtina, bus mažiausia tarp Baltijos valstybių“, – sakė G.Skaistė.
Pasak jos, Lietuvos ekonomika vertinama pakankamai atspari, o produktai ir paslaugos – pakankamai diversifikuotos.
„Rizikos yra paskirstytos, nes anksčiau būdavo, kad Lietuva yra priklausoma nuo kaimynių iš Rytų, tai po pastarųjų pamokų (...) Lietuvos ekonomika tikrai transformavosi ir pasisuko į Vakarus“, – teigė G.Skaistė.
Ministrė pastebėjo, kad 2023-iaisis aplinka, kuri supo Lietuvą, buvo pakankamai nepalanki ekonomikai – karas Ukrainoje, sulėtėjusi užsienio paklausa, Europos Centrinio Banko politika valdant infliacija ir aukštas infliacijos lygis metų pradžioje. Tai, pasak G. Skaistės, darė neigiamą poveikį ekonomikai.
„Vertinant šiuos metus yra šiek tiek optimizmo ekonomistų veiduose, nes Europos Centrinis Bankas jau buvo pasiekęs piką reguliuojant palūkanų normas, tikimasi, kad skatinant ekonomiką palaipsniui bus pradėta mažinti palūkanų normas taip gerinant ir prieigą prie kapitalo ir žmonėms našta, kuri reikalinga aptarnauti paskolas, mažės, tai yra atsargaus optimizmo vertinant ateinančius metus“, – sakė ministrė.
