ECOFIN posėdyje vyks diskusija dėl Direktyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad praėjusiais metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rėmuose pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas ES lygiu. Pasiūlymu numatoma, kad nuo 2023 m. didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu.
„Lietuva nuosekliai rėmė globalų procesą dėl tarptautinio pelno apmokestinimo režimo peržiūrėjimo, dabar svarbu užtikrinti tinkamą pasiekto sutarimo perkėlimą į ES teisę. Šiuo atžvilgiu pozityvu, kad Europos Komisija pateikė Direktyvos pasiūlymą dėl minimalaus apmokestinimo didelėms tarptautinėms įmonių grupėms. Perkeliant globalų susitarimą ES lygiu, svarbu nenukrypti nuo tarptautiniu lygiu sutartų principų bei užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas vieningoje rinkoje“, – sako ministrė G.Skaistė.
Ministrai taip pat aptars Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento (RRF) įgyvendinimą. Numatoma, kad šiemet turėtų įgauti pagreitį RRF lėšų išmokėjimai šalių planų įgyvendinimui. Ispanija tapo pirmąja šalimi pateikusia mokėjimo prašymą (10 mlrd. eurų), kuris buvo patvirtintas 2021 m. gruodžio mėn. Taip pat mokėjimo prašymus jau pateikė Italija (21 mlrd. eurų) ir Graikija (3.6 mlrd. eurų), juos šiuo metu vertina EK. Lietuva pirmąjį 563 mln. eurų vertės Lietuvos RRF mokėjimo prašymą Komisijai planuoja pateikti 2022 m. III ketv.
ECOFIN posėdyje numatoma patvirtinti Tarybos išvadas dėl Metinės tvaraus augimo apžvalgos, Įspėjimo mechanizmo ataskaitos ir Euro zonos rekomendacijų. Taip pat bus pristatomi pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Prancūzijos prioritetai ECOFIN srityje bei Europos investicijų banko naujausios investicijų ataskaitos išvados. Ministrai taip pat aptars pasirengimą š.m. vasario 17 d. vyksiančiam G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui. Vokietijos ministras pristatys pirmininkavimo G7 prioritetus.
EG posėdyje finansų ministrai aptars euro zonai svarbius ES fiskalinių taisyklių elementus, tokius kaip makroekonominio koregavimo programos ir po-programinės priežiūros sistema, fiskalinė priežiūra ir šalių biudžetinių planų vertinimo procesas, fiskalinių taisyklių laikymosi užtikrinimas, euro zonos fiskalinės padėties vertinimas bei fiskalinės politikos koordinavimas.
„Efektyvus fiskalinės politikos koordinavimas tarp euro zonos šalių yra itin svarbus – tai akivaizdu vertinant sėkmingą ES koordinuoto finansinio ir ekonominio atsako į COVID-19 patirtį. Peržiūrint ES fiskalines taisykles turime nepamesti esminio tikslo – ilgalaikio fiskalinio tvarumo užtikrinimo. Kartu matome erdvės taisykles supaprastinti, didinti jų įgyvendinimo efektyvumą ir stiprinti paskatas produktyvioms investicijoms siekiant tvaraus ūkio augimo“, – pažymėjo G.Skaistė.
EG posėdyje vyks diskusija dėl verslo pažeidžiamumo ir struktūrinių pokyčių po COVID-19 pandemijos. Ministrai taip pat aptars euro zonos ekonominę situaciją.
Įtraukios sudėties EG posėdyje ministrai aptars esamą situaciją dėl Bankų Sąjungos užbaigimo ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sutarties ratifikavimo proceso. Tikimasi, kad užbaigus ESM sutarties ratifikavimo procedūras likusiose VN (šiuo metu ratifikavo 17 šalių), 2022 m. pradžioje ESM turėtų pradėti veikti kaip Bendro pertvarkymo fondo bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė.
Vizito metu Briuselyje ministrė G.Skaistė taip pat dvišaliu pagrindu susitiks su naujai paskirtais Austrijos ir Švedijos finansų ministrais.
