Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.
„Galimybės skolintis yra tikrai geros, nėra taikoma stabilumo pakto taisyklė, taip pat prasideda diskusija, kiek ji bus dar taikoma ateinančiais metais. Man atrodo, kad reikia pirmiausia galvoti apie tai, kaip išsaugoti darbo vietas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Skaistė.
Tuo pat metu ministrė pabrėžė, kad svarbu, jog visos skolintais pinigais finansuojamos ekonomikos skatinimo priemonės turi būti pamatuotos.
Man atrodo, kad reikia pirmiausia galvoti apie tai, kaip išsaugoti darbo vietas.
„Tuo pačiu, visos tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad visos priemonės, kurių mes imamės skolintomis lėšomis, turėtų būti labai aiškiai pamatuotos, kokį efektą jos duodą ir kad, visgi, nedalintume pinigų per ilgai ir tada, kai iš tikrųjų nereikia“, – sakė G.Skaistė.
„Sekame pulsą, kad priemonės būtų taiklios ir kad neišleistume pinigų į tai, kas vis tik neduoda efekto“, – pridūrė ji.
Pernai kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.
Valstybės skola šiemet turėtų siekti 51,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai pernai buvo 47,5 proc. Palyginti 2019-ųjų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarė 36,3 proc. BVP.
Šių metų valstybės biudžete projektuojamas 7 proc. deficitas, daugiausia jį lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.
