G.Skaistė peržiūrėtų biudžetą, numatytų daugiau lėšų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams

Pirmieji darbai, kurių imtųsi pretendentė į finansų ministres G.Skaistė – 2021 metų biudžeto peržiūra. Konservatorė interviu 15min teigė turinti klausimų ir dėl pajamų, ir dėl išlaidų eilutės.

„Matome išlaidų, kurios įstatymais nenumatytos biudžete – dėl COVID-19 lėšos prastovoms, subsidijoms. Šioms priemonėms kitų metų biudžete nėra numatyta lėšų visiškai. Nors akivaizdu, kad COVID-19 su naujais metais nesibaigia“, – sakė pretendentė į ministres.

Pasak jos, nėra numatyta lėšų ir papildomam pensijų indeksavimui, kuris buvo priimtas pernai. Taip pat trūksta keliasdešimt milijonų eurų švietimo pagalbai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

„Pirmi darbai – peržiūrėti, kas iš tiesų nėra numatyta, ir galbūt suvesti galus ir peržiūrėti pajamų planą, kuris šiek tiek optimistinis“, – kalbėjo G.Skaistė.

Pirmi darbai – peržiūrėti, kas iš tiesų nėra numatyta ir galbūt suvesti galus ir peržiūrėti pajamų planą, kuris šiek tiek optimistinis, – kalbėjo G.Skaistė.

Paklausta, ar tai reiškia, kad galėtų didėti ir 2021 metų biudžeto deficitas, politikė raudonos linijos nebrėžė. Pasak jos, Finansų ministerija prognozuoja 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą kitais metais, Valstybės kontrolė – 5,7 proc., Lietuvos bankas, įvertinęs įvairias rizikas, – 6-7 proc.

„Tas neapibrėžtumas toks didelis, kad pasakyti, koks bus biudžeto deficitas, labai sunku. Tos rizikos labai realios – dėl COVID-19 lėšų tikrai reikės. Akivaizdu, tai turbūt didins biudžeto deficitą. Jei reikės bent pusės tų lėšų, kurios pernai panaudotos, tai biudžeto deficitas jau augtų 0,7 proc. Prognozuotina, kad jis tikrai bus didesnis nei 5 proc., bet šiandien pasakyti, kiek – pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo politikė.

I.Šimonytės komentaras po susitikimo su Prezidentu

+11

Jos nuomone, nepaisant, kad kai kurios išlaidos didintų biudžeto deficitą, jos šiandien yra prasmingos.

„Jei nebūtų tų išlaidų, tai pasekmės būtų gerokai blogesnės: išnykusios darbo vietos, daugiau bedarbių ir stojanti ekonomika. Reikia visą laiką įvertinti alternatyvą – kiek blogai yra biudžeto deficitas, o kiek blogai, jei lėšos nebūtų skirtos. Šiandien darbo vietų išsaugojimas yra mūsų prioritetas“, – pabrėžė ji.

Pajamų į biudžetą prognozuoja mažiau

Kalbėdama apie pajamas į biudžetą G.Skaistė mato dvi rizikas. Ji prognozuoja, kad mokestinių pajamų bus surinkta mažiau nei planuojama.

Finansų ministerijos skaičiavimais, iš atidėtų mokesčių 25 proc. nebus surinkta, o 75 proc. surinkti per vienerius ar trejus metus. Tuo tarpu dabartinės sąlygos leidžia mokesčius atidėti dvejiems ar penkeriems metams.

„Mūsų nuomone, ta dabartinė prognozė, kiek bus surinkta iš mokesčių pajamų, optimistinė“, – mano G.Skaistė.

VIDEO: Po pokalbio su prezidentu I.Šimonytė atskleidė savo pasiūlytus kandidatus į ministrus

Po pokalbio su prezidentu I.Šimonytė atskleidė savo pasiūlytus kandidatus į ministrus

O antroji rizika yra susijusi su DNR planu – nors politinis susitarimas dėl Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility) yra, konkrečių sprendimų, kaip tie pinigai bus skirti, nėra.

„Tos pajamos sąlyginės biudžete, todėl yra rizika, kad išlaidos bus padarytos, o finansavimo dėl pasikeitusių prioritetų ar kitų dalykų bus neskirta. Reikia įvertinti ir numatyti saugiklius, kad išlaidos būtų patirtos tada, kai bus aiškumas, kad finansavimas bus gautas“, – mano kandidatė į finansų ministres.

Sieks mažinti pajamų nelygybę

Kaip ilgojo laikotarpio prioritetus G.Skaistė išskyrė pajamų ir galimybių nelygybės mažinimą, skiriant ypatingą dėmesį socialiai jautriausioms grupėms – socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams, vienišoms mamoms ir vienišiems pensininkams.

Antras prioritetas – ekonomikos modelio transformacija, pereinant prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, kad ilgalaikėje perspektyvoje visų Lietuvos gyventojų atlyginimai būtų didesni, emigracija mažėtų, o visos investicijos iš ES atneštų didesnę pridėtinę vertę ir nebūtų pravalgomos.

123RF.com/Mokesčiai

Trečias prioritetas – mokesčių sistemos aiškumas, stabilumas, prognozuojamumas ir teisingumas.

„Tai leistų verslui ilguoju laikotarpiu efektyviau ir ramiau planuoti investicijas, sumažintų paskatas vengti mokėti mokesčius ir mažintų šešėlį“, – sakė G.Skaistė.

Jos nuomone, kad didėtų gyventojų pajamos, reikia keisti mokestinę sistemą, tačiau politikė pabrėžia, kad kitais metais to neplanuojama daryti.

O ateityje norėtų plačios diskusijos su ekspertais apie tai, kaip mokestinę sistemą reikėtų keisti. G.Skaistė užsiminė, kad reikėtų atsisakyti lengvatų, kurios neatneša pridėtinės vertės ekonomikai ar žmonėms, siekti horizontalaus ir vienodesnio apmokestinimo.

VIDEO: 15/15: Seimo narius į ministrus siūlanti Šimonytė silpnina ir taip trapią valdančiąją daugumą

15/15: Seimo narius į ministrus siūlanti Šimonytė silpnina ir taip trapią valdančiąją daugumą

Tačiau kandidatė į finansų ministres kol kas nedetalizavo, kaip turėtų atrodyti pati mokestinė sistema.

„Manau, kad apie mokesčių tarifų didinimą tikrai nediskutuojame“, – užsiminė kandidatė į ministres.

Ekonomikos mokslų daktarės laipsnį turinti 39 metų G.Skaistė studijavo Mykolo Romerio ir Kauno technologijos universitetuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai G.Skaistė priklauso nuo 2005 metų, 2007-2016 metais ji buvo Kauno tarybos narė. Į Seimą G. Skaitė pirmą kartą išrinkta 2016 metais, kur praėjusią kadenciją dirbo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose.