„Tačiau taip pat reikia įvertinti, kad rizikos išlieka ir neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos, dėl aukštų energijos kainų, Rusijos manipuliacijos dujų rinkoje, yra didelis. Jeigu Europos Sąjungos (ES) ekonomika būtų paveikta stipriau, nei dabar prognozuojama, yra įvertinami ir kiti rizikos scenarijai, kuriems pasitvirtinus BVP augimas atrodytų kiek kitaip ir galėtų būti bent apie 2 proc. punktais mažesnis nei dabar prognozuojama“, – kalbėjo G.Skaistė.
Jei ES ekonomika stoja ir augimas sustoja ties 0 proc. BVP, ministrės teigimu, tuomet mūsų šalies BVP būtų apie -0,6 proc.
„Jei išsipildytų itin neigiamas scenarijus, ES ekonomika kristų, tuomet mūsų biudžeto deficitas atrodytų prasčiau, na, ir BVP prastesnis“, – teigė ji.
Tačiau, pasak ministrės, centrinis scenarijus yra toks, kad BVP šiais metais vidutiniškai turėtų augti apie 1,6 proc., o kitais metais – 1,4 proc.
Tiesa, ji pripažino, kad tam tikrų ketvirčių ekonomikos sulėtėjimo, matomo ir neigiamo augimo, gali būti, tačiau bendras vidutinis augimas turėtų būti apie 1,5 proc. punkto.
Darbo rinka, anot ministrės, demonstruoja atsparumą.
„Užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis mažėja. Esame sugrįžę į priešpandeminį lygį ir, panašu, kad ir kitais metais darbo rinka atrodys neblogai“, – teigė ji. Pasak ministrės, vidutinis darbo užmokestis šįmet augs apie 12 proc., kitąmet – apie 8,1 proc.
Vidutinė metinė infliacija, pasak ministrės, šiemet sieks 17,8 proc. – 2 proc. punktais daugiau nei manyta birželio mėnesį, o 2023 metais jos tempas sulėtės iki 6 proc.
„Tikimės, kad infliacija pasiekusi piką ir rudenį ims mažėti“, – teigė G.Skaistė.
Pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms poveikį turi karas Ukrainoje.
Siūlys sprendimus
Žvelgiant į energijos kainas ir infliaciją ministerija žada kartu su valstybės biudžetu pasiūlyti sprendimus.
„Pirmiausia bus orientuojamasi į energijos kainų šoko amortizavimą ir sušvelninimą, pirmiausia, žmonėms. Taip pat į tvarius sprendimus transformacijai tiek verslui, tiek gyventojams ir taip pat į žmonių perkamosios galios išlaikymą. Tam bus numatyti sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, dėl neapmokestinamo pajamų dydžio, dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, pensijų indeksavimo ir kitų socialinių išmokų“, – teigė ministrė. Konkretūs sprendimai bus pristatyti kartu su biudžeto projektu.
G.Skaistė taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į infliaciją, energijos kainoms suvaldyti yra daromi specialūs sprendimai. Tikėtina, kad kitąmet gyventojų kompensacijoms dėl dujų ir elektros kainų augimo dalinio kompensavimo bus skirta apie 1 mlrd. Eur., todėl, ministrės nuomone, gyventojams tai turėtų sušvelninti energijos kainų dedamosios šoką.
