„Būsto paskola dažnam žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas. Todėl siekdami sumažinti šią finansinę naštą parengėme įstatymo pakeitimus, kurie suteiks galimybę pasirinkti geriausias, tikėtina, pigesnes būsto paskolos aptarnavimo alternatyvas. Mūsų siūlomi įstatymo pakeitimai ženkliai pagerins žmonių būsto finansavimo sąlygas ir bus pateikti jau Seimo rudens sesijos pradžioje“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įstatymo projekte numatoma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. gegužės 1 d.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą. Tad siūlomas supaprastinto refinansavimo teisinis reguliavimas turės teigiamą įtaką tiek namų ūkiams, tiek Lietuvos ekonominei situacijai.
Šiuo metu kredito turėtojams refinansavimo procesas – nepatrauklus: reikia net kelis kartus eiti tiek į savo banką, tiek pas naująjį finansuotoją; naujajam bankui reikia pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą; gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį; už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris gali siekti net kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Skaičiuojama, kad vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai gali siekti daugiau nei 1000 eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekte numatoma, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų kredito gavėjų.
Skaičiuojama, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. Eur, sumokėdami mažiau palūkanų. Sutaupyta suma galėtų būti skiriama vartojimui ar investuojama.
Būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.
Tarp svarbiausių siūlymų, kurie supaprastintų refinansavimą, yra šie:
- paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui – žmonėms nebereikėtų rūpintis banko pažymomis.
- nustatyti galimybę be kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su paskolos grąžinimu nepasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, grąžinti paskolą – vartotojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų.
- vartotojams nebereikėtų paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, tačiau, jei bankas paprašytų pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turėtų atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį (įskaitant atvejus, kai pradinis kredito davėjas prašo šios ataskaitos kontra-pasiūlymo parengimui ir vartotojas pasirenka priimti šį pasiūlymą bei atitinkamai keičiama pradinė būsto kredito sutartis).
- vartotojui nereiktų mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – visą tai sumokėtų naujas bankas.
Be to, pradinis bankas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi vartotojams atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų nekeičiant kredito davėjo.
