Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.
„Sakyčiau, kad maisto kainų išaugimas yra panašus Lietuvoje, kaip ir kitose senose Europos Sąjungos valstybėse, todėl, kad šita sudėtinga situacija yra susiklosčiusi dėl daugelio priežasčių, kurios yra panašios daugelyje Europos Sąjungos valstybių“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Skaistė.
„Tai yra ir karas Ukrainoje, ir energetikos kainų augimas, ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, todėl sprendimų turbūt reikia ieškoti ir Europos Sąjungos mastu“, – pridūrė ministrė.
Be to, pasak jos, maisto kainų infliaciją lemia ir kiti objektyvūs veiksniai – žaliavų kainų ir darbo užmokesčio augimas.
Lietuvos bankas anksčiau skelbė, jog pagrindinė maisto kainų augimo priežastis yra Rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei išaugusios žemės ūkio produktų kainos regione.
G.Skaistė sutiko, kad ekonomikos lėtėjimas matomas, tačiau, anot jos, jis yra „ganėtinai epizodiškas“.
„Ta pati pramonė – nors bendri rezultatai yra neigiami, tačiau yra sektorių, kuriuose vis dar (vyrauja – BNS) augimas. Kiti sektoriai lėtėja, todėl vieno vaisto bendrai sistemai atrasti yra sudėtinga“, – teigė G.Skaistė.
„Darbo rinka atrodo stipriai, kol kas papildomų sprendimų nereikalauja“, – pridūrė ministrė.
