„Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis. Turime greitai priimti šį sprendimą, nes šis sprendimas nebus įgyvendintas atgaline data, o tai reiškia, kad kiekviena diena yra svarbi“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdį sakė G.Skaistė.
„Kuo greičiau priimsime sprendimą, tuo daugiau pinigų bus nukreipta į Ukrainą. Tikimės, kad šis sprendimas bus pasiektas iki antrųjų karo Ukrainoje metinių – iki vasario pabaigos“, – pridūrė ministrė.
Be to, JAV ir Kanadai diskutuojant apie galimą įšaldyto Rusijos turto konfiskavimą Ukrainos poreikiams, G.Skaistė pabrėžia, kad ES negali likti stebėtoja, o turi parodyti lyderystę.
„Turime aktyviai dalyvauti, taip pat G7 formate turėtume būti atviri ir rasti legalių būdų, kaip konfiskuoti Rusijos turtą ir atiduoti jį Ukrainai atstatyti šalį po karo. Europa turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, o ne tik žiūrėti, ką daro kiti. (...) Karas taip pat čia, Europoje, didžiausia įšaldyto turto dalis taip pat yra Europoje, todėl turime būti aktyvūs šio proceso dalyviai“, – sakė ministrė.
Anot jos, svarbu rasti greitą sutarimą dėl daugiamečio 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo, o nepavykus artimiausiu metu to pasiekti dėl Vengrijos pozicijos, pasak ministrės, reikia turėti alternatyvų sprendimą, pagal kurį likusios 26 ES šalys galėtų skubiai skirti paramą Ukrainai.
Anot jos, kitu atveju Ukraina susidurtų su likvidumo iššūkiais, kurie trukdytų jos ekonomikos atsparumui ir galimybėms kovoti su agresoriumi.
Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV Nacionalinio saugumo tarybos dokumentais, pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija pritaria įstatymui, pagal kurį siūloma Ukrainos naudai konfiskuoti maždaug 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto.
Pažymima, kad toks žingsnis neramina JAV politikus, nes įšaldyto turto konfiskavimas galėtų pakenkti JAV finansinės sistemos reputacijai. Dėl to Baltieji rūmai nori suderinti šį klausimą su sąjungininkėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) Europoje, kur saugoma apie 200 mlrd. JAV dolerių (182,7 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto.
Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui po karo gali prireikti ne mažiau kaip 411 mlrd. JAV dolerių (375,5 mlrd. eurų).
