Žemės ūkio ministras G.Surplys būsimą e-čekių (vadinamųjų „vaučerių“, „maisto talonų“) sistemą pirmadienį aptarė su smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovais. G.Surplys patikino, kad susitikimo metu išgirdo pasiūlymų, todėl kuriamą sistemą teks modifikuoti, o susitikime su verslo atstovais kalbėtasi apie planuojamą „trumpųjų grandinių plėtrą ir e-čekio priemonę“.
„Man buvo įdomu išgirsti, kaip tą mūsų priemonės įgyvendinimą mato SVV atstovai. Pradėjome nuo bendrinių priemonių, kaip reikėtų gaivinti Lietuvos kaimą, kaip reikia sukurti daugiau paklausos ir racionalesnę pasiūlą. Ir uždaviau konkretų klausimą – viskas priklauso nuo to, kaip Jurbarko ar Alytaus, ar kito regiono mažos parduotuvės savininkas vertina mūsų e-čekių priemonę. Tiesiog perėjome per kritinius taškus, išgirdome pasiūlymus, išgirdome, dėl ko tai galėtų veikti ar neveikti, ir dabar dar šiek tiek modifikuosime savo sumanytą priemonę“, – sako G.Surplys.
Ministras skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, todėl tokia parama valstybei kainuotų apie 14 mln. eurų per metus
Anot jo, ministerija turės „sugalvoti, kaip motyvuoti mažos parduotuvės savininką priimti ūkininkų produkciją ir ją pardavinėti“ prekybos vietose, kaip motyvuoti ūkininkus, „kad jie pardavinėtų mažesniais kiekiais, bet už aukštesnę kainą savo produkciją“, taip pat, kaip motyvuoti ir pirkėjus, kad jie „užeitų į mažą parduotuvėlę, užuot važiavus į didelį prekybos centrą“.
„Iš smulkiųjų verslininkų pusės yra klausimas, kad tai netaptų didele našta, kad jiems nereikėtų daug daugiau padaryti darbų, programuoti savo buhalterines programas, o naudos jie galbūt ir negaus, išskyrus visuomeninį medalį, kad štai, aš dalyvauju lietuviško maisto propagavimo kampanijoje“, – sunkumus įvardija G.Surplys.
Anot jo, sistema turės būti visiškai automatizuota, kad ūkininkams ar parduotuvių savininkams nebereikėtų nieko programuoti, kad bus galima paprastai įsigyti ūkininkų produkciją parduotuvėse.
G.Surplys patvirtino, kad sistema bus taikoma tik šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus. Vienam ikimokyklinio amžiaus vaikui bus skiriami trys 6 eurų vertės kuponai – perkant už 30 eurų mažoje parduotuvėje būtų galima tokią sumą susigrąžinti.
Kuponai galiotų vieną mėnesį, per metus bendra paramos suma vienam vaikui siektų 72 eurus.
„Norime išbandyti, kaip veiks dabar suplanuota, tai yra tik šeimoms, auginančioms vaikus iki 6 metų imtinai, ir tai yra už kiekvieną vaiką e-čekiai skiriami. Jei matysime, kad susikuria visas ciklas ir atsiranda pirkėjų srautas, tuo pačiu suinteresuoti ir ūkininkai ir parduotuvės, galima galvoti (apie sistemos plėtrą – 15min)“, – sako G.Surplys.
Ministras skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, todėl tokia parama valstybei kainuotų apie 14 mln. eurų per metus. O pati sistema, anot jo, tekainuotų 20 tūkst. eurų.
„Šiuo metu skaičiuojame, kad kainuos apie 20 tūkst. eurų, tai iš tiesų nedideli pinigai, tačiau tą reikia padaryti tam, kad neapkrautume parduotuvių ar ūkininkų, norinčių pardavinėti produkciją, papildoma administracine našta“, – sako G.Surplys.
Susitikimas organizuotas verslininkų iniciatyva, jame taip pat ieškota būdų trumpinti tiekimo grandines maisto produktams.
SVV atstovai: reikia sisteminių sprendimų
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininke Aldona Dalia Matukienė e-čekius lygina su mažojo pirštelio gipsavimu, kai skauda visą kūną, tačiau, anot jos, priemonė veiks kartu su kitomis priemonėmis, skirtomis kaimo plėtrai. Ji patikina, kad susitikimo metu ministrui pristatytos kaimo problemos ir siekiai jį plėsti, sudaryti patrauklias sąlygas gyventi, dirbti, ir sveikai maitintis sveikoje aplinkoje, „kad kaimas galėtų atsigauti“.
„Ministerija siūlo vaučerius, tai yra viena iš priemonių, kuriomis galima pasiekti tai, ir tiesiog taip pasakysiu gražiai, suvilioti žmogų, kad jis gaudamas šitą nuolaidą ateitų pas smulkius ūkininkus ir smulkius verslininkus“, – sako A.D.Matukienė, ir patikina, kad e-čekiai „organizaciją labai džiugina“.
Ji patikina, kad galutinė patvirtinta priemonė „tikrai tiks verslininkams per trumpąsias maisto ir paslaugų grandines ir šitas dalykas užsisuks“.
„Dabar ŽŪM yra keletas priemonių: verslo pradžia kaime, kur jauni žmonės gauna 16-40 tūkst. eurų verslui pradėti, bus pradėtos trumpųjų tiekimo grandinių programos, ir bendromis pastangomis (…) bus pasiektas rezultatas“, – įsitikinusi A.D.Matukienė.
Ji tikina, kad į kaimą keliasi jaunos šeimos su mažais vaikais, todėl reikia sisteminių sprendimų.
„Jeigu bus sistema – (e-čekiai – 15min) tikrai padės, aš esu šventai įsitikinusi. Bet pavienės priemonės Lietuvoje dar niekada nei veikė, nei galima tikėtis, kad jei tau skauda visą kūną, nes tu nukritai, ir tavo mažąjį pirštelį kažkas sugipsavo, tai nuo to tas skausmas nepraeis“, – sako A.D.Matukienė.
Maisto kuponų sistemą Vyriausybė pirmąkart pristatė pernai spalį, kaip vieną iš priemonių kovoti su esą aukštomis maisto produktų kainomis pagrindiniuose prekybos tinkluose. Lapkritį detalizuota, kad kuponai suteiktų 20 proc. nuolaidą perkant maisto produktus mažose prekybos vietose, Vyriausybė tikisi taip paskatinti konkurenciją.
Pagal dabartinius siūlymus, e-čekių sistema galės pasinaudoti jaunos šeimos, turinčios vaikų, o pirmieji e-čekiai šeimas galėtų pasiekti vasarą. Per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, jie būtų suteikiami naudojantis mobiliąja programėle arba elektroniniu paštu. Vienas e-čekis suteiktų 20 proc. nuolaidą nuo jo vertės. Vieno e-čekio vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.
Nors anksčiau svarstyta, kad tai galėtų būti visiems gyventojams prieinama sistema, tačiau po kritikos nuspręsta pabandyti tik su viena visuomenės grupe.
