„Turime kalbėti (...) apie tai, kad žemdirbiai pasiruošę ir supranta būtinybę prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, prie aplinkos teršimo mažinimo ir prie aukštesnės kokybės tvaraus ūkio kūrimo. Su tokia žinute turime ateiti į spalio mėnesį intensyviai prasidėsiančias šalių vadovų derybas dėl biudžeto, o ne sakyti, kad, gerai, duokit mažiau pinigų, ir mes prisiimsim mažesnę ambiciją“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė G.Surplys.
„Mes pasiruošę priimti tą ambiciją, visada tą sakėme ir Lietuva irgi. Su ta ambicija ateisime į biudžeto derybas sakydami, kad tai ambicijai pasiekti dabar numatomas žemės ūkio finansavimas gali tiesiog užkirsti“, – pridūrė jis.
Šiuo metu ES Bendros žemės ūkio politikos finansavimą 2021-2027 metais numatoma mažinti 5 procentais.
„Turėti ambiciją yra gerai, bet su dabartiniu biudžeto mažinimu žemdirbiai nebus pajėgūs to padaryti. (...) Tai ambicijai reikalingas toks pat, koks buvo 2014-2020 metų finansavimas“, – sakė ministras.
Anot jo, siekiant sumažinti žemdirbių daromą žalą klimato kaitai, reikia didesnių investicijų papildomiems darbams, technikai įsigyti.
Be to, pasak ministro, susitikime ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas taip pat teigė, jog negalima kalbėti apie mažesnes aplinkosaugines ambicijas ir mažėjantį finansavimą.
G.Surplio teigimu, Lietuva turi dvigubą iššūkį – mažėjantis bendras finansavimas ir atsilikimas pagal tiesiogines išmokas.
Lietuvos Vyriausybė birželį pritarė kai kurių ES šalių iniciatyvai įtvirtinti tikslą pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050-ųjų.
