„Negalime garantuoti, kad taromatų sistema taip pat gerai veiks stipriųjų alkoholinių atžvilgiu“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė G.Varnas.
Jis be kita ko suabejoja, ar užstato sistema pakankamai patraukli dėl susigrąžinto užstato dydžio.
„Ar pakankamai motyvuos grąžint tas 10 centų užstato dydis konjako butelį, už kurį žmogus sumokėjo 50 eurų?“ – klausė jis.
Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią gėrimų taros užstato sistemą bei pradėti surinkti ir stipriojo alkoholio butelius.
G.Varnas sako, kad neseniai stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes į taromatus pradėta priimti Suomijoje. Tačiau, pasak jo, stiklinių pakuočių įkainiai Suomijoje šešis kartus didesni nei Lietuvoje.
Jis prognozuoja, kad tiek pat stiklo tara gali pabrangti ir Lietuvoje, jeigu bus nutarta plėsti taromatų sistemą ir į juos priimti stipriųjų gėrimų butelius.
Be to, G.Varno teigimu, užstato sistema nėra skirta visoms pakuotėms, ja pirmiausiai siekiama sutvarkyti pakuotes, kurios dažniausiai naudojamas išvykose gamtoje ir ten paliekamos.
„Stiprūs alkoholiniai gėrimai – degtinė konjakas – dažniausiai vartojami namuose, restoranuose kavinėse, bet ne gamtoje. Grybauti eidamas į mišką pasiims alaus skardinę ar mineralinio buteliuką, bet mažai tikėtina, kad pasiims degtinės ar šampano“, – kalbėjo G.Varnas.
Užstato sistema pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Skaičiuojama, kad gyventojai atgal suneša apie 90 proc. į rinką išleidžiamų plastiko, skardinių ir stiklo pakuočių.
