Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, 2009–2010 m. Lietuvos ekonomikos būklė bus tokia sudėtinga, kokia dar nebuvo nuo pat 1993 metų. Susidariusi prasta išorės rinkų padėtis, silpstanti vidaus paklausa bei pasitikėjimo trūkumas finansų rinkose lems tai, jog Lietuvos ūkio nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis nei 1999 metais, nors ūkio pažanga – akivaizdi, o Vyriausybės pastangos išvengti krizės – aktyvesnės.
NT rinka persitvarkys
Anot vyriausiosios SEB banko analitikės Vilijos Tauraitės, tikėtina, kad prekių importas ims smukti jau 2009 m. pradžioje, o eksportas – maždaug antrąjį kitų metų ketvirtį. Nedarbo lygio rodiklis šoktelės jau šią žiemą, be to, staigiai mažės įmonių pelningumas.
Nekilnojamojo turto rinkoje, kuri iki šiol sudarė penktadalį šalies BVP, G.Nausėda numato aštrių pokyčių. „Kol turėsime ribotą priėjimą prie kreditų rinkos, NT rinkoje aktyvumo nebus. 2011–2012 metais galime turėti visiškai kitokią kokybinę struktūrą, kitus žaidėjus“, – sakė G.Nausėda.
Kol kas SEB bankas masinio turto perėmimo iš nemokių klientų konstatuoti negali – situacija panaši kaip kitose šalyse. „Nerimą kelia delsimas mokėti paskolas. Tačiau tai galima išspręsti prailginant paskolos mokėjimo terminą – jei žmogus turi darbą, jei verslas yra perspektyvus“, – sakė G.Nausėda.
Yra ir gerų ženklų
Anot SEB analitikų, niūrioje ekonomikos padangėje yra ir viltingų ženklų. Visuotinė recesija numušė naftos kainas iki seniai neregėto lygio, o kitąmet jos gali būti dar mažesnės ir pasiekti 25 dolerius už 1 barelį.
G.Nausėda sako, kad tikimasi Vakarų ekonomikos atsigavimo, taigi ir didėsiančio Lietuvos eksporto į šias šalis. „Bijau tik dėl Rusijos rinkos – jos būklė išliks bloga“, – sakė G.Nausėda. Jo manymu, toks rinkų apribojimas gali pateikti netikėtų sprendimų – pavyzdžiui, atsisukti į šiuo metu Lietuvai egzotiškas rinkas.
V.Tauraitės teigimu, gera naujiena ir ta, kad prekės Lietuvoje brangs nebe taip stipriai, kaip brango prėjusiais metais.
Skausmingas planas – neišvengiamas
Nors banko analitikai teigiamai vertina naujosios Vyriausybės krizės įveikimo planą, pripažįsta, kad pradėjus jį įgyvendinti papildoma našta užguls įvairių socialinių grupių pečius – labiausiai verslą ir pensininkus. Bet, anot G.Nausėdos, kitos išeities nėra. Taip pat jis pabrėžė, kad antkrizinės priemonės padės įveikti ne ekonominę, o viešųjų finansų krizę.
„Pasakysiu taip – dabar valstybė bando apsivilkti apatinį trikotažą, o paskui vilksis kostiumą. Jei netaikytume šių griežtų priemonių, tai būtų bandymas pirmiausia apsivilkti kostiumą, o paskui apatinius“, – apie esamą situaciją sakė G.Nausėda.
