Iš prisiteistos 200 mln. litų sumos akcininkai nutarė atsisakyti ne tik 48,5 mln. litų, 2008 m. investuotų į skrydžių bendrovę, tačiau ir visų iki tol investuotų lėšų. Minėtas lėšas akcininkai iš anksto nusprendė skirti reguliariesiems skrydžiams iš Vilniaus atnaujinti. Iš „airBaltic“ gautos sumos bus grąžintos skolos valstybinėms Lietuvos įmonėms ir kompensuoti pagal ES reglamentą priklausantys nuostoliai keleiviams, kurie negalėjo skristi dėl sustabdytos „flyLAL“ veiklos ir jau atgavo ar atgaus didžiąją dalį už bilietus sumokėtų lėšų.
„Matydami šiandien susiklosčiusią situaciją, kai po „flyLAL“ veiklos sustabdymo Lietuva liko izoliuota nuo pasaulio valstybe, o dėl prasto susiekimo sustojo investicijos į šalį ir ties žlugimo riba atsidūrė ne viena šalies verslo šaka, oro linijų akcininkai priėmė sprendimą atkurti nacionalinių oro linijų veiklą po to, kai iš „airBaltic“ ir Rygos oro uosto prisiteisime 200 mln. litų“, – sakė G.Žiemelis.
Matydami šiandien susiklosčiusią situaciją, kai po „flyLAL“ veiklos sustabdymo Lietuva liko izoliuota nuo pasaulio valstybe, oro linijų akcininkai priėmė sprendimą atkurti nacionalinių oro linijų veiklą po to, kai iš „airBaltic“ ir Rygos oro uosto prisiteisime 200 mln. litų.
Jo teigimu, „flyLAL“ akcininkų sprendimą atgautus iš konkurentų pinigus vėl investuoti į skrydžių bendrovę paskatino šalyje susiklosčiusi situacija, kai nei atsakingos ministerijos, nei oro uosto pastangos nedavė jokių rezultatų bent iš dalies kompensuoti skrydžių trūkumą po „flyLAL“ veiklos sustabdymo. Naujų nacionalinių oro linijų kūrimo procesai pavirto biurokratinėmis diskusijomis.
„Mūsų sukaupta patirtis vykdant reguliariuosius skrydžius leidžia drąsiai tvirtinti, kad naujos skrydžių bendrovės sukūrimas ir įvedimas į rinką kainuoja keliasdešimt milijonų litų investicijų ir ne vienerius metus intensyvaus darbo. Tam, kad iš Vilniaus būtų vykdomi patogūs tiesioginiai reisai į 16 pasaulio miestų, kaip buvo iki sustabdant „flyLAL“ veiklą, reikia ir investicijų, ir laiko, ir patirties. Taigi, bet kokie pažadai per trumpą laiką sukurti nacionalines oro linijas tėra situacijos neišmanančių žmonių spekuliacijos. „airBaltic“ ir Latvijos veiksmai atkakliai ginant savo rinką tą tik patvirtina“, – sakė "flyLAL-Lithuanian Airlines" akcininkų atstovas G.Žiemelis.
Jis teigė neabejojąs Lietuvos bendrovei palankia bylos baigtimi. Dar 2006 m. Latvijos Konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto teikiamos nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms. Vėliau Latvijos kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biuras iškėlė bylą dėl tarptautinio Rygos oro uosto sutarčių su skrydžių bendrovėmis.
G.Žiemelis sakė jau nesistebįs nuolatiniu kaimyninės valstybės oro linijų daromu spaudimu Lietuvos valstybės institucijoms pačiu aukščiausiu lygiu – nuo Latvijos notos iki finansinių pretenzijų Lietuvos Vyriausybei. Pasak G.Žiemelio, „flyLAL“ pradėtas teisminis procesas prieš „airBaltic“ sukėlė grėsmę iki šiol vykdytai Latvijos dominavimo regione strategijai.
Įmonė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pernai kreipėsi į teismą su ieškiniu bendrovei „airBaltic“, įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė Lietuvos bendrovę diskriminavusias nuolaidas Latvijos „airBaltic“. Latvijos skrydžių bendrovei ir Rygos oro uostui „flyLAL“ pateikė 200 mln. litų ieškinį ir pasiekė, kad būtų areštuotas tokios vertės bendrovių turtas.