„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atskleidė, kaip ši speciali sąskaita palengvins mokestinę tvarką bei kokiems investuotojams ji bus naudingiausia.
Investuoti taps paprasčiau
D.Burdaičio teigimu, investicinė sąskaita yra įprasta banko sąskaita, tačiau joje esančios lėšos turi būti skiriamos tik investavimui, taip atskiriant investicines lėšas nuo kasdienių operacijų.
„Naujoji tvarka palengvins ataskaitinius investavimo procesus ir bus naudingiausia aktyviems investuotojams – tiems, kurie dažnai perka ir parduoda vertybinius popierius. Pavyzdžiui, pardavus vertybinius popierius ir neišėmus uždirbto pelno, prievolė sumokėti mokesčius atsiras tuomet, kai šios lėšos bus pervestos iš investicinės sąskaitos ir tik tuo atveju, jei suma viršys įneštą sumą investavimui.
Tai reiškia, kad visas uždirbtas lėšas bus galima iš karto reinvestuoti į kitus finansinius produktus ir taip uždirbti daugiau“, – teigia D.Burdaitis.
Anot banko atstovo, pagal anksčiau galiojusią tvarką reikėdavo deklaruoti informaciją apie parduotus vertybinius popierius, net jei buvo patirtas nuostolis. Šis procesas užtrukdavo pakankamai ilgai, tekdavo užpildyti nemažai atskirų pažymų. Įsigaliojus naujai tvarkai, investicinė sąskaita bus deklaruojama tuo pačiu metu kaip ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracija.
Kartu su investicine sąskaita įsigalioja ir nauja tvarka
D.Burdaitis primena, kad šiuo metu gyventojams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų – apie turimą arba naujai atidarytą investicinę sąskaitą Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) reikės informuoti ne anksčiau kaip 2026 m., teikiant pajamų deklaraciją už 2025 metus.
„Bet kuriam klientui, norinčiam naudotis investicine sąskaita, tereikia atsidaryti atskirą banko sąskaitą ir ją naudoti tik investavimui. Iki šiol galiojo prievolė deklaruoti kiekvieną parduotą turtą – akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius – nepriklausomai nuo to, ar žmogus uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį. Nuo šiol naudojant investicinę sąskaitą, reikės deklaruoti tik tą sumą, kurią žmogus išgrynino iš šios sąskaitos, ir už ją sumokėti mokesčius, jei suma viršys įnašo į investicinę sąskaitą sumą. Todėl užteks tik pateikti sąskaitos išrašą, o ne nurodyti kiekvieną transakciją“, – sako D.Burdaitis.
Svarbu žinoti, kad jei per mokestinį laikotarpį iš investicinės sąskaitos nebus išmokėta jokių piniginių lėšų, deklaruojant pakaks nurodyti bendrą įneštų lėšų sumą. Anot D.Burdaičio, aktyviai investuojantys gyventojai gali turėti daugiau nei vieną investicinę sąskaitą, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad jose esančios lėšos būtų naudojamos tik investicijoms į tinkamus finansinius produktus.
„Investuojantys gyventojai neturės būtinai naudotis investicine sąskaita. Tačiau tokiu atveju bus pratęsiamas lengvatos taikymas, kai yra leidžiama neapmokestinti investicinių pajamų, jei jos neviršija 500 eurų per metus“, – sako banko atstovas.
Tikisi augančio susidomėjimo investavimu
D.Burdaičio teigimu, tokia supaprastinta tvarka, tikėtina, prisidės ir prie investuotojų skaičiaus šalyje augimo.
„Tarp lietuvių vis dar yra gajūs mitai apie investavimo sudėtingumą ir sunkią mokestinę naštą. Neretai investavimas yra siejamas su didžiule rizika ar ilgu procesu su neaiškiu rezultatu. Visgi, dalies pinigų įdarbinimas yra viena iš taupymo formų, o tai darant nuosekliai ir atsakingai, galima sukaupti reikšmingą sumą ir ją panaudoti įvairiausiems tikslams“, – sako banko atstovas.
Anot jo, tokie pokyčiai kaip investicinės sąskaitos įsigaliojimas, investavimą paverčia lengviau suprantamu procesu ir motyvuoja išdrįsti pradėti investuoti.
„Praėję metai atskleidė, kad lietuviai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių savo investavimo tempu. 2024 m. balandį bankui išleidus 20 mln. vertės obligacijų emisiją, obligacijas įsigijusių Lietuvos smulkiųjų investuotojų dalis sudarė vos 26 proc., kai Estijos – 40 proc., o Latvijos – 36 proc. Todėl tikimės, kad mokestinės sistemos pasikeitimai padidins investuotojų aktyvumą mūsų šalyje“, – teigia D.Burdaitis.
