Rinkliavos nereikėtų mokėti
Penktadienį vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose išdavimą nuostatų pakeitimams. Parengto sprendimo projekto tikslas – pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos praėjusių metų sprendimo vienu iš punktų patvirtintus nuostatus ir išdėstyti juos nauja redakcija.
Atlikus pakeitimus buvo įtrauktos naujos paslaugos – pasivažinėjimas karieta, dviračių nuoma ir kitos, dažniau kurortiniams miestams būdinga veikla. Nieko blogo, kad šiauliečiai ar miesto svečiai turėtų naujų pramogų, tačiau stebina tai, jog pajamų už leidimus vykdyti šią veiklą valdininkai lengva ranka atsisako ir ketina juos verslininkams dalyti nemokamai. Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas atleisti verslininkus nuo rinkliavos už leidimų išdavimą motyvuotas tuo, jog taip būtų gaivinamas miesto bulvaras – verslininkai būtų suinteresuoti teikti tokias paslaugas, o tai pritrauktų žmones į bulvarą. Gal ir graži iniciatyva, tačiau žinant, jog miesto biudžetas ir taip beviltiškai skylėtas, o leidimų išdavimas Savivaldybei kainuoja, tai atrodo kaip neūkiškas žingsnis.
Kainuoja pinigus
Nesvarbu, ar rinkliava už tam tikrą veiklą sudaro vieną ar šimtą litų, ar visai mokėti nereikia, leidimo išdavimas kainuoja. Todėl posėdyje siūlyta į rinkliavos mokestį įtraukti leidimo išdavimo ir kitus kaštus bei vengti tokios praktikos, kai savo nuožiūra vienai veiklai nustatomas vienoks, o kitai veiklai – kitoks mokestis.
Pasigirdo ir siūlymų klausimo nesvarstyti, o atidėti iki kito posėdžio. Tačiau tai tik sukėlė aistras, nes iš darbotvarkės dar prieš posėdį buvo išimta nemažai klausimų, tad kitų svarstymą atidėliojant nebeliktų ką svarstyti. Tad galų gale politikai priėjo prie susitarimo pakeitimus priimti (dauguma balsavo už), o ateityje prie leidimų išdavimo grįžti ir išnagrinėti kompleksiškai, nes, kai kurių politikų nuomone, yra ir kitokios veiklos, kurią būtų galima mieste teikti, bet ji nėra įtraukta.
Taupymas – miesto sąskaita
Darbotvarkėje buvo ir kitas miesto biudžetą patuštinti turėjęs klausimas, tačiau valdininkai jį atsiėmė, nenurodydami priežasčių. Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė apie UAB „Skorpionas“ prašymą atleisti nuo nuomos už valstybinę žemę mokėjimo. Miesto biudžeto sąskaita bendrovė norėjo sutaupyti kiek daugiau nei tūkstantį litų, motyvuodami tuo, kad valdininkai nuomos mokestį jiems paskaičiavo neteisingai. Tačiau valdininkų ir politikų nuomone, mokestis paskaičiuotas teisingai pagal teisės aktus, o jeigu bendrovė nesutinka, turėtų keisti teisės aktus.
„Savivaldybėje vyksta betvarkė, jie skaičiuoja mokestį kaip nori. Keturis metus aš moku tris kartus daugiau nei aplink esančios bendrovės. Labdaros negaila duoti, bet galima ir susitarti“, – dar prieš posėdį dienraščiui sakė UAB „Skorpionas“ direktorius Leonidas Šniras.
„Esame atleidę senukus ar negalią turinčius gyventojus, kurių materialinė padėtis prasta ir kurie neišgali susimokėti mokesčio. Bet šiuo atveju reikėtų pirmiau keisti taisykles. Kol jos galioja tokios, kokios yra nustatytos, reikia žaisti pagal galiojančias taisykles“, – komentuodamas UAB „Skorpionas“ prašymą teigė ne vieną kadenciją miesto valdžioje esantis politikas Vytautas Juškus.
Negavo paskolos
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ ne kartą rašė apie prastą Šiaulių miesto savivaldybės finansinę būklę. Išlaidauti mėgstantys valdininkai miestą įstūmė į skolas, pinigų trūksta net paprasčiausioms funkcijoms vykdyti – miestas iki pusiaunakčio skendi tamsoje, nes trūksta pinigų tinkamam gatvių apšvietimui, žolė nepjaunama, gatvės menkai tvarkomos. Sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės.
Negana to, valdininkai birželio mėnesį gavo antausį iš bankininkų. Nors šių metų pradžioje buvo planuota imti daugiau nei penkių milijonų litų ilgalaikę paskolą (pirminiame variante paskolos dydis buvo žymiai didesnis, bet godumą teko koreguoti įvertinus realias aplinkybes), tačiau birželį, paskelbus viešojo pirkimo konkursą, nė vienas bankas neatsiliepė. Vis dėlto valdininkai kaltę linkę suversti Vilniaus miesto savivaldybei, kurios skolos jau siekia net ne milijonus, bet milijardus litų.
„Skelbėme viešąjį konkursą, bet nė vienas bankas neatsiliepė. Manome, kad bankus neramina Vilniaus miesto savivaldybės skolos, apie kurias prakalbo net Vyriausybė, tad galbūt kilo nepasitikėjimas ir kitomis savivaldybėmis“, – tada samprotavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras.
