Į 15min kreipėsi trijų įmonių savininkas Petras, kuris gavo oficialiai atrodančią užklausą. Joje prašoma patikslinti įmonių PVM mokėtojo kodus. Panašių užklausimų iš „oficialiai atrodančių institucijų“ buvo gavusi ir 15min redakcija.
„Trys mano įmonės, ir aplinkui, ką pažįstu, kas turi UAB – visi gavo tokį dokumentą. Panašu kaip ES kažkokios įstaigos prašymas patikslinti savo PVM mokėtojo numerį“, – teigia įmonių savininkas.
Tačiau atidžiai įsiskaičius į smulkiu šriftu surašytas sąlygas išaiškėjo apgaulė – jei toks dokumentas būtų užpildytas ir nusiųstas, jis būtų laikomas užsakymo forma ir įmonė užsisakytų bevertes „duomenų skelbimo paslaugas“, kurios kainuotų 771 eurą per metus.
„Aš kalbėjau su keliais verslininkais, tai jie jau buvo užpildę ir planavo siųsti neįsigilinę, kas kaip, nes pamatė ES logotipą ir negalvodami užpildė“, – sako Petras ir rūpinasi, kad apsigavusiųjų gali būti daugiau.
Apgaulingų laiškų siuntėja – Vokietijos įmonė DAD Gmbh, jau pagarsėjusi ir kitomis apgavystėmis. Internete viešai prieinami duomenys rodo, kad apgaulingais laiškais patikėjo daug įmonių visoje Europoje, jų atstovai įvairiuose forumuose teiraujasi patarimų, kaip nusikratyti įkyraus pirkinio.
Gali tekti susimokėti arba bylinėtis
Pagal Lietuvos įstatymus, į tokį apgavikišką užklausimą atsakiusi įmonė tampa užsakove, kuri sudarė sutartį – toks dokumentas yra pakankamas susitarimą įrodantis veiksmas. Tad kyla keblumų, norint įrodyti, kad įmonė tapo apgavystės auka.
„Šiuo atveju DAD GmbH atsiuntė verslo subjektui pasiūlymą publikuoti PVM mokėtojo kodą jų interneto puslapyje už metinį 771 EUR mokestį, o pateikdamas prašomus duomenis verslo subjektas sutinka, kad jie būtų už minėtą mokestį publikuojami. Todėl galima teigti, kad tokiu atveju buvo sudaryta sutartis“, – įspėja „Sorainen“ partnerė Renata Beržanskienė.
Jei verslininkas nuspręstų nemokėti kasmetinių 771 eurų pagal išrašomas sąskaitas, jis gali sulaukti ir skolų išieškojimo kompanijų vizitų.
„Labai abejoju, ar paslaugos teikėjas kreiptųsi į teismą Lietuvoje. Matyt, bandytų siųsti priminimus pats, po to per skolų išieškojimo kompanijas, bet jeigu paslaugos teikėjas nutartų kreiptis į teismą Lietuvoje nemokant paslaugos gavėjui už bereikalingą paslaugą, teismo proceso metu įrodinėjimo pareiga atitektų nukentėjusiai šaliai, paslaugos gavėjui“, – aiškina R.Beržanskienė.
O tokios bylos nagrinėjimas gali ne tik ilgai užtrukti, bet ir įrodyti teisybę – kad buvo esminių apgaulės ar suklydimo elementų – gali būti labai sunku.
„Verslo subjektai vykdydami veiklą prisiima didesnę riziką nei vartotojas – fizinis asmuo. Todėl pasirašant dokumentus derėtų imtis bent minimalių atidumo ir rūpestingumo veiksmų, pavyzdžiui patikrinti įmonės interneto svetainę, įmonės kodą, pavadinimą, vadovą, veiklos sritis, kuriose veikia įmonė, kokias paslaugas teikia, atsiliepimus apie įmonę ir pan.“, – pataria R.Beržanskienė.
Lietuvoje teismai užversti civilinėmis bylomis. Vien 2016 m. pirmosios instancijos teismuose buvo gauta 206,5 tūkstančio tokių bylų. Palyginimui, baudžiamųjų bylų buvo dešimteriopai mažiau – 24,4 tūkstančio.
Kada galima tikėtis užtarimo teisme
Sukčių siunčiamame dokumente apstu elementų, kurie parodo, kad informacija pateikta klaidinančiai: vartojamas žodis „European“, logotipe naudojamas Europos žemyno paveikslėlis, žvaigždės, simbolizuojančios ES vėliavą, nurodytas informacijos pateikimo terminas. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad kreipiasi ES institucija.
„Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Tačiau suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti“, – įspėja R.Beržanskienė.
Taip pat dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.
„Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad bet kokie veiksmai lemiantys sandorio šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.) sukelia sutarties negaliojimą, tačiau reikia, kad abi sutarties šalys laikytųsi bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai“, – perspėja „Sorainen“ partnerė.
Ji siūlo nesuabsoliutinti fakto, kad sukčiai siekia apgauti ir gauti naudos – teisiškai jie tampa sutarties šalimi, nors pasiūlymą pateikė ir klaidinančiu būdu.
„Reikia ir patiems verslininkams atidžiai skaityti tai, kas yra pasirašoma“, – pažymi R.Beržanksienė ir pažymi, kad smulkiu šriftu parašytą tekstą verslininkams verta skaityti ypač atidžiai – dažniausiai ten ir slypi svarbiausios sąlygos.
