E.cigaretės skysčio buteliukas kitąmet brangs kone dvigubai. Finansų ministerija Seime registravo akcizų įstatymo pataisą – vienas mililitras skysčio bus apmokestinamas 20 centų akcizu.
Daugelis tas elektronines cigaretes rūko kaip tarpinę priemonę, mesdami rūkyti. Panašiai vartojama nikotininė kramtomoji guma. Ir tada klausimas, ar akcizai bus taikomi ir tokiai gumai, pleistrams ir pan., – Ričardas Savukynas.
Pavyzdžiui, 10 ml buteliukas, kuris dabar kainuoja apie 2 eurus, kitąmet vien dėl akcizo ir papildomo PVM pabrangs papildomais 2,46 euro. Iki šiol e.cigarečių skystis nebuvo apmokestinamas akcizais.
Patikslinta: brangs tik 10 ml ir mažesni buteliukai, kadangi didesnių tūrių buteliukai parduodami be nikotino – jis parduodamas atskirai.
„10 mililitrų skysčio talpa man atitinka maždaug cigarečių pakelį ir užtenka dienai–dviem. Dabar išeis, kad toks buteliukas kainuos daugiau nei 6 eurus, kai cigarečių pakelis kainuoja 3–4 eurus“, – piktinasi prie e.cigarečių nuo įprastų rūkalų perėjęs 15min skaitytojas.
Kitam naujam produktui – kaitinamajam tabakui – taip pat įvedamas atskiras akcizas, tačiau gerokai nuosaikesnis – pakelis „Heets“ produkto, skirto „Iqos“ prietaisams, brangs maždaug 6 centais. Kaitinamajam tabakui ir iki šiol buvo taikomas kitoks akcizas, kuris siekė 60,2 Eur/kg, dabar jis bus 68 Eur/kg.
Rūkaliams artimiausi treji metai apskritai skaudžiai kirs per kišenę: cigaretėms kasmet akcizas didės po 6 proc., cigarams ir cigarilėms, rūkomajam tabakui – po 14 proc. Ateityje tiek pat kasmet brangs ir kaitinamojo tabako produktai.
Finansų ministerija tikisi, kad akcizų kėlimas leis biudžetą papildyti 11–12 mln. eurų kasmet. Tačiau tuo abejoja tabako gamintojai Lietuvoje.
„Siūloma naujų produktų apmokestinimo akcizais tvarka sietina su siekiu užtikrinti aiškų ir nuoseklų kitų produktų, laikomų iš esmės tradicinių tabako gaminių pakaitalais, reglamentavimą akcizų tikslais“, – sako finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Pasak jos, nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui siūloma įvertinus kitų ES valstybių narių praktikoje taikomą apmokestinimą akcizais šiems produktams: pvz., kaimyninėje Estijoje yra taikomas 0,2 eur/ml elektroninių cigarečių skysčio tarifas, Latvijoje – 0,01 eur/ml skysčio bei papildomai 0,005 eur/mg nikotino, Vengrijoje – 0,18 eur/ml, Lenkija taip pat nuo 2019 m. numato įvesti akcizus elektroninių cigarečių skysčiui.
„Toks siūlymas atitiktų ir Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms bei prisidėtų prie sveikatingumo didinimo tikslų“, – sako D.Brasiūnaitė.
E.cigarečių pardavėjai prognozuoja žlugimą
Elektroninių cigarečių parduotuvės „Cigs.lt“ atstovas, panoręs likti neįvardytu, tikino, kad siūlomi akcizai yra „kosminiai“.
„100 ml buteliukui – 20 eurų akcizo. Čia tokia suma, kai pačios prekės kaina 10 eurų. Dar PVM prisideda, dar mums kažką reikia uždirbti. Išeina 40 eurų už 100 ml buteliuką? Tai čia rinkos sunaikinimas ir viskas. Galime uždaryti šitą dalyką“, – 15min sako parduotuvės atstovas.
Jį stebina, už ką būtent šio produkto vartotojai yra baudžiami.
„Aišku, visi naujienų portalai skelbs, kaip e.cigaretės nesaugu ir nesveika, bet paskutiniai tyrimai tik kaskart įrodo, kad nuo cigarečių perėję prie garinimo išsivalo plaučius. Kuo nusikalto žmonės, kurie norėjo bandyti šitaip mesti rūkyti, palaipsniui pereinant. Esminis dalykas – akcizai nežmoniški. Suprantu, jei būtų 3 centai ir palaipsniui didėtų, tai dar būtų įmanoma. Dabar e.cigaretės buvo pigesnė alternatyva, po akcizų bus gerokai brangiau už rūkymą“, – sako „Cigs.lt“ atstovas.
Jis apgailestauja, kad „garinti“ įpratę žmonės trauksis į nelegalią rinką arba produktus pirks Lenkijoje, kur akcizai netaikomi.
„Kitose šalyse kilo masiniai streikai, kai šį produktą Vyriausybės pabandė apmokestinti. Vėliau teko ribojimus atšaukti. Bet mes esam bejėgiai, esam čia per smulkūs, kai tabako kompanijos viską valdo“, – sako „Cigs.lt“ atstovas.
Kitos parduotuvės „Eco dūmas“ vadybininkas Tomas Navickas 15min teigia tą patį.
„Akcizai rinką paveiks, be abejo, labai neigiamai. Apskritai akcizas čia netinkamas, kadangi tai nėra tabako produktas, tabako ten nėra nė lašo, nė trupinėlio. O pabrangimas neadekvatus – skysčiai brangs kone dvigubai. Tokio kainų didėjimo niekur žmonės nėra sulaukę, niekad nebuvo tokio didelio šuolio. Mūsų produktai brangs dvigubai, o tai labai daug. Žmonės važiuos apsipirkti kitur, o mums peilis“, – sako T.Navickas.
Jis aiškina, kad verslininkai neteikė jokių pastebėjimų į pateiktus įstatymų projektus.
Rokiškis Rabinovičius: ar skatinama pereiti prie cigarečių?
Ričardas Savukynas, geriau žinomas kaip tinklaraštininkas „Rokiškis Rabinovičius“ stebisi, kodėl siūloma Akcizų politika skatina rūkyti žalingesnius produktus vietoje mažiau žalingų.
„Jei akcizas taikomas ne pagal vartojimo paskirtį, o tik pagal nikotino buvimą – tai iš vienos pusės logiška, nes rūkalai. O iš kitos pusės – daugelis tas elektronines cigaretes rūko kaip tarpinę priemonę, mesdami rūkyti. Panašiai vartojama nikotininė kramtomoji guma. Ir tada klausimas, ar akcizai bus taikomi ir tokiai gumai, pleistrams ir pan.“, – sako R.Savukynas.
Anot jo, turėtų būti užduotas esminis klausimas – ar galutiniame rezultate asmuo bus labiau paskatintas rūkyti, ar labiau paskatintas mesti rūkyti.
„Aš nepažįstu žmonių, kurie nuo elektroninių būtų perėję prie normalių cigarečių. Bet pažįstu žmonių, kurie nuo paprastų perėjo prie elektroninių, o paskui – nuo elektroninių perėjo prie nerūkymo. Tai ko siekiama išties? Ar apsukti procesą taip, kad nuo elektroninių cigarečių žmonės pereitų prie įprastų?“ – svarsto blogeris.
Jis lygina, kad taip pat buvo pasielgta su akcizais alkoholiui – dvigubai padidinti akcizai alui skatina vartotojus pereiti prie pavojingesnio ir didesnį pripratimą sukeliančio stipraus alkoholio.
Didžioji tabako pramonė taip pat nepatenkinta
UAB „Philip Morris Baltic“ Korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis 15min aiškina, kad nuoseklus akcizų kėlimas lems, jog cigaretės, cigarilės ir kiti tabako gaminiai po trejų metų bus apmokestinami 20–40 proc. labiau.
„Procentinis akcizo kėlimas labai įdomus ir keistas – aiškinamajame rašte nėra paaiškinta ir pagrįsta, kodėl Finansų ministerija, teikdama šį projektą, pasirenka būtent tokius skaičius. Pvz., cigaretėms siūloma kelti akcizą 6,3 proc. nuo 2019 m. kovo 1 d. Kodėl 6 proc., o ne 3 ar 9. Lygiai taip pat kitiems tabako produktams. Cigarilėms ir cigarams siūloma didinti 13,5 proc. per metus, kaitinamajam tabakui – 13,5 proc. nuo kovo 1 d. Tai ženklus didinimas, norėtųsi suprasti, iš kur tokie skaičiai atsiranda“, – pagrindimo pasigenda K.Straigis.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad jau kitąmet dėl mokestinių veiksnių cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 11 centų, o pigiausios cigaretės – 15 centų. 10 vnt. cigarilių pakelis brangtų 12 centų, o 30 gramų rūkomojo tabako – 30 centų.
Kas penkta cigaretė – nelegali
K.Straigis aiškina, kad šiuo metu kas penkta cigaretė Lietuvoje – nelegali. O keliami akcizų tarifai atsilieps ir galutinėms kainoms rinkoje.
„Yra rizika dėl šių produktų. Turime duomenis, kas atsitiko su Latvijos cigarilių rinka užpraeitais metais, kai Latvijos vyriausybė gerokai padidino tarifus cigarilėms. Faktiškai legali tabako cigarilių rinka buvo sugriauta, pardavimai sumažėjo apie 35–40 proc. Tai tuomet žlunga ir Vyriausybės planai surinkti daugiau akcizo iš mokesčių padidinimo. Nėra subalansuotas akcizo kėlimas“, – trūkumą įvardija K.Straigis.
Jis vardija, kad tabako produktų kaina vertinant su gyventojų pajamomis yra didelė, ir tai skatina rinktis kontrabandą.
„Mes tikrai turim didelį šešėlį, didelę kontrabandą – apie 20 proc. Lietuvoje didžioji dalis suvartojamų tabako gaminių yra kontrabandiniai. (…) Šiuo drastišku 14 proc. kėlimu kasmet norima turbūt ir šitą rinką nužudyti. Ir tai lems mažesnius surinkimus į biudžetą“, – vertina K.Straigis.
Jis sako, kad visuomenei palikta mažai laiko teikti pastabas ir pasiūlymus teisės aktų projektams. K.Straigis abejoja, ar pastabas galės išsakyti Seime – „jei tik galėsime ir mūsų argumentų kas klausys, tai dalyvausime“.
„Tik klausimas, kada pasieksime tą lūžio tašką, kai vartotojai dėl pakankamai mažų pajamų neturės kito pasirinkimo, tik rinktis kontrabandą. Galime palyginti gaunamas vidutines pajamas ir tabako gaminių kainas su kitomis valstybėmis“, – sako K.Straigis.
Jis pastebi, kad Lietuva jau yra pasiekusi ir viršijusi ES reikalavimus harmonizuojant akcizus tabako gaminiams.
„Šiuo atveju Lietuva nebepatiria jokio ES spaudimo didinti tarifus, minimalus akcizų tarifas jau yra pasiektas berods pernai. Valdžios iniciatyva akcizų tarifo didinimas eina kartu su mokesčių reformos paketu – tai tarsi parodo, kad iš padidinto akcizo tabako gaminiams bus ketinama finansuoti mokesčių reformas. Klausimas, ar valstybei pavyks pasiekti tuos tikslus ir surinkti daugiau akcizo“, – sako K.Straigis ir primena ankstesnę nesėkmę – pernai akcizų surinkimas augo perpus mažiau, nei laukta.
Bando įrodyti mažesnę žalą
15min anksčiau rašė apie tabako industrijos siekius atpratinti rūkalius nuo dūmų – atliekami tyrimai rodo, kad kaitinant nikotino turinčius produktus (garinant aerozolį) išsiskiria 90 proc. mažiau kenksmingų medžiagų, nei deginant tabako gaminius.
Pasaulyje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 6 milijonai žmonių, o rūko kas šeštas pasaulio gyventojas.
„Mes neteigiame, kad tai mažesnės žalos. Sakome, kad galimai žala mažesnė, nes ir mūsų tyrimai rodo, ir nepriklausomi tyrimų centrai patvirtina, kad mūsų prekiaujamas kaitinamo tabako produktas išskiria gerokai mažiau pavojingų medžiagų. Gegužę tą patvirtino Vokietijos Federalinis rizikos vertinimo institutas“, – susipažinti su tyrimais siūlo K.Straigis.
„Philip Morris Baltic“ atstovą taip pat stebina, kodėl „galimai mažiau rizikingi“ produktai apmokestinami tiek pat, kiek ir žalingiausi.
„Valstybė galėtų panagrinėti tyrimus, kurie patvirtina gamintojo deklaruojamus duomenis, kad šitie kaitinamojo tabako produktai vis tik išskiria mažiau žalingų medžiagų. Mokestinė politika galėtų prisidėti prie to, kad piliečiai persiorientuotų prie geresnių alternatyvų. Čia nėra ir pasyvaus rūkymo daromos žalos“, – sako K.Straigis.
Anot jo, Švedijoje šiuo metu rūko vos 5 proc. gyventojų
„Kaip tai pasiekta – Švedijos valstybė per daug nesireklamuodama ir tų dalykų neakcentuodama per mokesčius orientavo savo piliečius rinktis potencialiai mažiau žalingus produktus. Pas juos parduodamas vadinamasis snusas ir jis tikrai plačiai paplitęs. Tad jei būtų užduotas klausimas, ar vartoja tabako gaminius, procentas panašus susidarytų“, – lygina K.Straigis.
