Žydrūnas Savickas: dirbu, kad turėčiau kapitalo senatvei
Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Ž.Savickas sako, kad dėl savo
užsiėmimo jis nesitiki didelės pensijos iš „Sodros“, todėl nuosekliai ruošiasi senatvei – turi ne vieną priemonę, kurią naudoja taupymui.
„Pensijos, kurią gausiu iš „Sodros“, neskaičiavau, nes žinau – ji bus maža. Mano pagrindinės pajamos yra iš sporto varžybų – už jas moku gyventojų pajamų mokestį, tačiau nėra „Sodros“ įmokų. Jų ir negali būti, nes nėra reguliarumo – laimi varžybas – gauni, nelaimi – negauni. Kitos mano pajamos – įvairios, bet jos nėra didelės, todėl sodrinė pensija bus maža. Rūpinuosi senatve kitais būdais“, – sako sportininkas.
Jis yra apsidraudęs dviem gyvybės draudimais, taip pat kaupia antrojoje pensijų pakopoje. Tiesa, dėl šios taupymo priemonės vyras nerimauja. Pasigirdus kalboms apie pensijų sistemos reformą, jis sako nežinantis, kas bus su šiais pinigais.
„Turiu pasirašęs pensijų kaupimą antroje pakopoje, tačiau dabar neaišku, kas bus – ar tuos pinigus nacionalizuos valstybė, ar juos paliks, ar bus galima toliau kaupti savo įmokomis. Jei valstybė laužo susitarimą su savo piliečiais, tai tokia valstybė neturi ateities. Susitarimai su piliečiais yra pasitikėjimo valstybe pagrindas. Ateityje, jei valstybė norės susitarti su piliečiais, tai kels daug abejonių ir žmonės tiesiog nepasitikės“, – karčių žodžių negaili atletas.
Ž.Savickas sako, kad pinigus, kuriuos kaupia senatvei, leis aktyviai gyvendamas. „Be jokios abejonės, norėčiau išlikti aktyvus ir turėti daug laiko ne tik keliauti, bet sutikti įdomių žmonių ir su jais pabendrauti. Senatvėje tikrai neplanuoju laiko leisti prie televizoriaus. Gal ir televizoriaus nebus, bet jei jis bus, jo tikrai nežiūrėsiu“, – ateitį piešia galiūnas.
Jo nuomone, šiuolaikiniame pasaulyje nėra visiškai saugių investicijų. Saugiausia yra pensija iš „Sodros“, bet ji maža, todėl reikėtų svarstyti ir kitas priemones.
„Manau, norint padoriai gyventi sulaukus pensijos, net ir esant gerai demografinei padėčiai šalyje, reikia turėti sukaupus santaupų ar kito turto, kurį, prireikus, būtų galima parduoti. Tam ir dirbu, kad sukaupčiau kapitalą senatvei", – pavydėtiną finansinę drausmę ir savimonę demonstruoja Ž.Savickas.
Marius Jampolskis: pensija turėtų būti bent 1200 eurų
Aktorius ir renginių vedėjas M.Jampolskis neslepia, kad dabar yra apsisprendimo kryžkelėje, kaip pasirūpinti savimi senatvėje – jis yra išbandęs ne vieną priemonę, tačiau nei viena iki galo jo neįtikino.
„Nelabai tikiuosi gauti senatvės pensiją iš valstybės, tai dabar galvoju, kokia forma man kaupti sau senatvei. Nenoriu būti priklausomas nuo valstybės, nes jei pats savimi nepasirūpinsi, tai niekas ir nepasirūpins“, – savo filosofiją dėsto aktorius.
Jis žino, kiek reikėtų gauti pensijos, kad būtų galima oriai leisti senatvę. Tai pagal dabartinį kainų lygį turėtų būti 1200 eurų, kai šiuo metu vidutinė senatvės pensija nesiekia nė 270 eurų.
„Nepažįstu nei vieno pagyvenusio žmogaus, kuris gautų orią pensiją. Neseniai grįžau iš Berlyno, tai galiu palyginti. Ten žmonės vidutiniškai gauna didesnes algas nei Vilniuje, o kainos mažesnės. Taigi pensijos suma yra santykinė, viskas priklauso nuo perkamosios galios, bet jei vertintume pagal dabartinį kainų lygį Lietuvoje, tai ori pensija turėtų būti 1200 eurų, jei žmogus neturi paskolos“, – sako jis.
Dėl dabartinių mažų pensijų jis nekaltina valstybės, nes esą tokia situacija susiklostė natūraliai – tai lėmė istorinės aplinkybės. Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo daugėja pensinio amžiaus žmonių ir mažėja dirbančiųjų. Tiesa, M.Jampolskis nuogąstauja, kas mokės pensiją dabartinei dirbančiųjų kartai, nes tendencijos nedžiugina.
„Po Sovietų Sąjungos žlugimo viskas keitėsi, žmonės daug ką prarado, todėl esame tokioje situacijoje, kokioje esame. Žmonės nekalti, kad gyvena tokiais laikais, tai stengiasi, kaip gali. Reikia suprasti bendrą situaciją – mes išlaikome dabartinius pensininkus, o kas išlaikys mus, nelabai aišku. Tad liūdnas scenarijus nusimato“, – mintimis dalinasi M.Jampolskis, pasiruošęs pats pasirūpinti savo ateitimi.
Šalies demografinė padėtis nedžiugina ir, prognozuojama, kad ji ir toliau sparčiai prastės. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2,8 mln. gyventojų, 2030 m. jų turėtų būti 300 tūkst. mažiau. Didžiausią grėsmę būsimiems pensininkams kelia dėl emigracijos, nedidelio gimstamumo ir visuomenės senėjimo mažėjantis dirbančiųjų skaičius. 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti ketvirtadaliu, o pensinio – išaugti kiek daugiau nei penktadaliu. Dirbančiųjų įmokomis į „Sodrą" yra išlaikomi pensinio amžiaus gyventojai, todėl tokios visuomenės permainos turės poveikį pensininkų gerovei.
