Kasmet skelbiama, kad Seimo nariai į biudžetą prirašo pasiūlymų už šimtus milijonų, dažniausiai siūlydami projektus savoms apygardoms. Vien pernai Vyriausybė garsiai atmetė pasiūlymų už pusę milijardo eurų.
Kartu su biudžetu ministerijos patyliukais skirsto pinigus „Valstybės investicijų programai“ (VIP).
Projekte 15min suskaičiavo mažiausiai 10 parlamentarų pasiūlymų, kurie buvo anksčiau atmesti, bet dabar atgimė. Taip Visagine įrengiama Irklavimo bazė, Mažeikiuose – sporto ir pramogų centras, Vilkaviškyje rasta pinigų sporto salei, Kėdainiuose – Šviesiosios gimnazijos rekonstrukcijai, atsirado 2 milijonai eurų sporto maniežams ir pan.
Vien pernai į VIP sugulė 1,1 milijardo eurų, tai kas devintas biudžeto euras. Tačiau iki šiol VIP projektai nėra skaidriai viešinami, neaišku, kaip projektai atrenkami, trūksta kontrolės, kas pasiekiama už valstybės investicijas. Dalis VIP projektų sujungiami į grupes, pavadinami „programomis“, ir netgi Valstybės kontrolei nėra paprasta juos sužinoti.
Kontrolieriai kalba, kad politikai dažnai pakreipia sprendimus vienokia ar kitokia linkme. Pasigendama racionalaus lėšų skirstymo ir naudojimo, įvertinimo, kokią naudą duoda projektai.
Dar 2016 m. Valstybės kontrolė atrado tokių VIP projektų kaip naro kostiumai, perykla ar kameros filmavimui. Nebaigtuose VIP projektuose „įšalo“ 10 mlrd. eurų – tiek reiktų investuoti, norint pabaigti, arba projektai nutraukiami. Situaciją bandyta taisyti, tačiau panašu, kad pastangų dar trūksta.
O pasiūlymus teikę Seimo nariai tikina, kad jų projektai geri ir prasmingi, – finansavimas atrandamas ne vien jų pastangomis, tačiau ir savivaldybių, ministerijų pastangomis.
Atmesti projektai atgimsta
Peržiūrėjusi kitiems metams siūlomus VIP projektus, 15min atrado milijonus eurų, kurie buvo skirti pagal anksčiau atmestus Seimo narių pasiūlymus.
Vilkaviškio apygardoje išrinktas valstietis Kęstutis Smirnovas 2017 metais biudžeto projektui teikė siūlymą skirti 200 tūkst. eurų Vilkaviškio sporto salės (Vienybės g. 63a, Vilkaviškis) investiciniam projektui vykdyti. Siūlymui tuomet nebuvo pritarta.
O naujausioje VIP programoje šiai salei skirta net 2,7 milijono eurų.
„Aš negaliu pasakyti iš kur, Finansų ministerijos klauskit. Klausimas Vyriausybei, aš negaliu atsakyti“, – K.Smirnovas patikino nežinąs, kokiu būdu projektas gavo finansavimą.
Mažeikių apygardoje išrinktas Kęstutis Bartkevičius pernai biudžetui teikė siūlymą skirti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams 3,2 milijono eurų. Pasiūlymas atmestas.
Tačiau naujausioje VIP lėšų tam atsirado – 2021 ir 2022 m. bus skirti 912 tūkst. eurų.
Visagino-Zarasų apygardoje išrinktas tvarkietis Algimantas Dumbrava į 2018 metų biudžetą siūlė įrašyti 1,3 milijono eurų projektui „Irklavimo bazės įrengimas Visagino ežero pakrantėje“. Tuomet atsisakyta, bet bazė bus. Kitąmet projektas per VIP bus finansuojamas 615 tūkst. eurų, nedidelė suma buvo skirta ir šiemet.
Panevėžio rajono politikas, valstietis Petras Nevulis pernai siūlė biudžete rasti 600 tūkst. eurų Piniavos (Panevėžio r.) mokyklos-darželio priestato statyboje. Rasta nebuvo. Bet VIP programoje 2020-2021 m. atsirado 508 tūkst. eurų.
Pats P.Nevulis sau nuopelnų neprisiima.
„Čia ne man pavyko, yra savivaldybė, dirba tą darbą. Jei neįrašė, tai neįrašė į biudžetą. Aš nežinau, kokiais čia keliais, turbūt savivaldybė susitvarkė“, – sako P.Nevulis.
Valstietis Eugenijus Jovaiša kalbesnis – jis nusivylęs. Pernai biudžete E.Jovaiša teikė siūlymą 2,26 milijono eurų skirti Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastato rekonstrukcijai. Tačiau lėšų neatsirado. VIP programoje įtraukta, kad 2021-2022 m. mokyklai bus skirti 868 tūkst. eurų.
„Vis tik tai yra vienintelė mūsų gimnazija, kuri pastatyta XVII-ame amžiuje. Veikia pažangi lyderystės mokykla. Aš galvoju, jie neišsitenka, reikia jiems padėti. Tačiau neskirta jai, numesta 2021-2022 metais. Na tai netenkina, taip negalima. Trejus metus negali padėti, nors projektas pradėtas. Pamatai jau yra, na ir tiek“, – kalba E.Jovaiša.
Jurgis Razma paaiškino: ministras gali tam duoti, tam neduoti
Panašiai ir su opozicijos siūlytais projektais. Iš Plungės rajono kilęs konservatorius Jurgis Razma pernai registravo biudžeto pataisą skirti universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso Plungėje, Mendeno g. 1C, statybai papildomą 770 tūkst. Eur. sumą. Dabar VIP programoje atsirado įrašai, kad 2020-2022 metais bus skirta iš viso 922 tūkst. eurų, daugiausia 2022 metais. Kaip tai pavyko?
„Mes Seime tvirtindami biudžeto projektą tiesiogiai netvirtiname tokių konkrečių projektų vienam ar kitam rajonui. Na, bet būna pridėta atskirų ministerijų ketinimų lentelė. Ir jeigu aš, sakykime, ten pamatau, kad nėra numatytų pinigai kažkokiam objektui, kur man atrodo, kad reikia, tai tada rašom pataisą, kad būtų padidinta atitinkamos ministerijos eilutė ir skirtos lėšos baseinui ar dar kažkam“, – paaiškino J.Razma.
Pasak jo, ne Seimas dėl to nusprendžia.
„Ministras savo įsakymu gali tą sumą skirti arba neskirti. Tai šiuo atveju, kad ir nebuvo pritarta padidinimui, bet galbūt ministerija išgirdo argumentus dėl minėto baseino“, – sako J.Razma.
Jis patikina, kad Plungėje baseinas turėjo iškilti jau seniau, buvo skirtos lėšos, tačiau „savivaldybė nesugebėjo nė euro išleisti, ir tada projektas buvo išbrauktas“.
„Manau, negerai taip skriausti plungiškius vien dėl to, kad savivaldybė tuomet nesugebėjo projekto pradėti. Dėl to jis tampa nauju projektu, tą ir siūliau. Šiemet, tikėkimės, bus tęsiamas finansavimas ir nereikės tų pasiūlymų formuluoti“, – sako J.Razma.
Politikas paaiškina, kad dažniausiai Seimo nariai vadinamuosius „pageidavimus“ gauna iš savivaldybių, su kuriomis bendrauja.
„Taip natūraliai susiklosto, kažkuris meras aimanuoja, kad štai mums labai svarbaus finansavimo nėra, ir Seimo nariai reaguoja. Čia, žinoma, nereikėtų persistengti. Jeigu dėl reklamos surašysi kažkurio rajono absoliučiai visus poreikius, gal tas keistokai atrodys“, – svarsto politikas.
J.Olekas: tai pasiekiama argumentų kalba
Socialdemokratas Juozas Olekas ir valstietis Gediminas Vasiliauskas pernai biudžetą siūlė praplėsti 1,8 milijono eurų dengtiems futbolo, regbio ir kitų sporto šakų plėtrai pritaikomiems maniežams. Pinigų neatsirado. Tačiau atsirado 2022 m. – į VIP programą maniežams įrašyta 2 mln. eurų suma.
„Gaila. Prarandame trejus metus, o galėjo dar 2020 m. atsirasti. Būtų gerai, jei būtų šiemet buvę. Nes pralošėme ne vienas rungtynes, o jei būtume jaunimo paauginę, gal būtume nepralošę“, – juokauja J.Olekas.
Surimtėjęs jis paaiškina, kad Seime buvo suburta neformali grupė „Už futbolo ateitį“.
„Tai žmonės, kurie domisi sportu, kurie patys dar aktyviai pažaidžia. Mes pradėjome aiškintis situaciją, ir pamatėme, kad viena iš labai opių problemų yra ta, kad nėra sąlygų, ypač vaikams, užsiimti futbolu. Žiemą aikštės apšalę, pavasarį šlapios, rudenį šlapios. Kai vaikai ateina į mokyklas, pasižiūrėjus, kaip atrodo tie aikštynai, su natūralia žole jie neilgai išsilaiko, būna išmindžioti, aikštės duobėtos“, – sako J.Olekas.
Jis paaiškino, kad kalbėtasi su švietimo ministrais, mokyklų bendruomenėm.
„Suradom tą sprendimą, kad geriausia išeitis būtų dengtos aikštės, kurios galėtų tenkinti ir mokyklų, jaunimo užimtumą, o kitu laiku jomis galėtų pasinaudoti tie, kurie profesionaliau žaidžia, jei jos būtų normalių matmenų“, – aiškina J.Olekas.
Kaip pavyko pasiekti sutarimą dėl finansavimo?
„Argumentų kalba. Jei tu žinai situaciją, ko reikia, ir pabandai prisidėti, jei turi svarius argumentus, tai jie ir nusveria. Nes turbūt pasiūlymų yra daugiau nei yra galimybių. Aš labai prisidėčiau, jei kas teiktų projektą dėl naujo lengvosios atletikos maniežo. Mes turim tikrai puikių lengvaatlečių su gerais pasiekimais, bet viskas, ką mes galime pasiūlyti, tas vienintelis Vilniaus nusenęs maniežas, jis nepatenkina lūkesčių“, – kalba J.Olekas.
J.Olekas viliasi, kad 2 milijonų eurų, finansavimu prisidedant savivaldybėms, pakaktų įrengti 3 futbolo maniežams.
„Šiuo metu Lietuvoje turime 2 aikštes, tad tai jau būtų gera pradžia. Mes prašėme pradėti, kad ne tik Vilnius ir Kaunas turėtų, bet kad būtų visose apskrityse. Jei tai pasiteisintų, galbūt projektą galima praplėsti ir į kitas savivaldybes, kur vaikams būtų sudarytos sąlygos“, – sako J.Olekas.
V.Kernagis: opozicijoje sunkiau
Konservatorius Vytautas Kernagis svarstant 2018-ųjų biudžetą siūlė įtraukti 3 milijonus eurų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4, statybai ir rekonstravimui. Biudžete pinigų nebuvo, bet VIP lėšų atsirado. Kitąmet „Agilai“ bus skiriama 3,027 milijono eurų.
„Kiek aš atsimenu ir suprantu, ten savivaldybė dar kreipėsi ir į Vyriausybę, aš bandžiau dar ir Seime padidinti finansavimą, kad jie skirtų. Jie kreipėsi ir galutinis sprendimas buvo toks“, – kalba V.Kernagis. Pasak jo, savivaldybė projektą finansuos gerokai didesne suma.
Pasiteiravome, ar projektams padeda, jei juos paremia Seimo narys.
„Jei tai daro valdantieji, nežinau, kaip tai vyksta, bet turbūt apsitari su finansų ministru, kad tokie pasiūlymai reikalingi, vis tiek yra programa – ar žvyrkeliams, ar kultūrai paremti. Bet jei tu esi iš opozicijos, tai aišku, tai daugiau yra tik politinis veiksmas. Tiesiog moralinis palaikymas ir parodymas, kad yra svarbu, į ką valdantieji neatkreipia dėmesio. Kad valdantieji patvirtins tavo siūlymą skirti ar milijoną, ar pusę milijono, ar 6 milijonus – dažniausiai tai nėra realu. Yra 10 proc. tikimybė, kad tau pavyks. Tai daugiau moralinis palaikymas“, – sako V.Kernagis.
Valstybės kontrolė pasigenda tvarkos
Valstybės kontrolė, panašu, itin nesidžiaugia, kai valstybės investicijas planuoja politikai.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė kritikuoja pačią tvarką.
„Apskritai, kad VIP yra blogas, kad jį reikia peržiūrėti, keisti, kad jis iš esmės toks, koks yra, mums netinkamas, tai čia jau buvo kalbėta. Siūlyta pertvarka 2016 metų spalio mėnesį taip ir liko strateginių projektų portfelyje“, – kalba Ž.Simonaitytė.
Ji paaiškina, kad dar 2016 metais atliktas auditas atskleidė, kad į programą sugula daugybė smulkių projektų ir sukuriama daug nereikalingos administracinės naštos, pakartotinis auditas 2017 m. esminių pokyčių nenustatė.
„VIP atsirado galbūt 1991 ar 1992 metais, tai jau istorinis reliktas. Pirminė mintis buvo ta, kad metiniame biudžete eina įprastos išlaidos, pvz., kanceliarinės, darbo užmokestis ir kt. O kai šaliai reikia didesnių strateginių investicijų, statybos, infrastruktūros plėtros, kurios per vienerius metus neįmanoma įgyvendinti, atsirado VIP, į kurią pradėti traukti didesni projektai“, – aiškina Ž.Simonaitytė.
Ji aiškina, kad iki 2016 metų niekas net neturėjo bendro VIP projektų sąrašo.
„Mes išrankiojome, kai kreipėmės kaip audito institucija – patys per ministerijas turėjome važinėti ir rankiotis informaciją, niekas neturėjo centralizuoto sąrašo. Jūs ir dabar nerasite viešai skelbiamo“, – sako Ž.Simonaitytė.
Ji paaiškina, kad VIP yra biudžeto dalis. Parlamente balsuojama dėl viso biudžeto.
„ur iš principo ten yra problema – į VIP, tvirtinant biudžetą, papildomai dar gali būti patvirtinti ir visi kiti investiciniai projektai, kurie labai dažnai yra Seimo narių, skirti vienai ar kitai apylinkei“, – patvirtina Ž.Simonaitytė.
10 milijardų eurų reikia nebaigtiems projektams
Ž.Simonaitytė mini šokiruojantį skaičių – vertinta, kad iki 2017 m. nepabaigti VIP projektai pareikalaus 10 mlrd. eurų, arba bus nutraukti nepabaigus.
„Taip neabejotinai bus ir dabar, gal tik vertės pasikeitusios. Jei kasmet atliekama VIP projektų už 1,5 mlrd. eurų, šalia turime krūvą užšaldytų VIP projektų, kurie kažkada buvo vykę, bet jiems nebeskyrė finansavimo ir jie kabo. Kai mes skaičiavome 2017 metais, vien užbaigti visus VIP projektus, kurie buvo pradėti, bet taip ir nepabaigti, reikėtų 10 mlrd. eurų“, – sako Ž.Simonaitytė.
Pasak jos, tik šiemet pradėta VIP lėšas planuoti trejų metų laikotarpiui, anksčiau jos buvo planuojamos metams.
Vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė papildo, kad vien 2016 m. į VIP įtraukti 393 nauji projektai, o buvo sustabdyta 80 tuo metu vykdytų projektų – jie liko „užkonservuoti“.
Tarp projektų rado narų kostiumų, peryklų
N.Poteliūnienė pasidalijo informacija iš 2016 metais atlikto audito.
„Ką mes pamatėme – tai šlubuojanti projektų atranka, nepakankamai skaidri. Mažiau balų surinkę projektai patenka į programą, o daugiau surinkę į ją nepatenka. Tada apskritai didelė administracinė našta rengiant šiuos projektus, teikiant atsiskaitymą Finansų ministerijai. Dar vienas dalykas, kad visiškai nevertinami projektų rezultatai – ką jie pasiekę, kokią naudai jie šaliai yra atnešę. Kai darėme auditą, skyrėsi ES ir VIP finansuojamų projektų tvarka, nors tai irgi vadinosi VIP, bet buvo kelios tvarkos“, – vardija N.Poteliūnienė.
Ji mini, kad VIP audito metu atrasta itin smulkių projektų.
„Tai yra ir naro kostiumų, ir kažkokių kamerų filmavimui, ir peryklų. Tuo metu tai buvo leidžiama, tiesiog tokie teisės aktai buvo. Ir visiems tokiems vadinamiems projektams reikėjo rengti dokumentaciją, ją teikti Finansų ministerijai. Tai po audito padidinta minimali projekto vertė iki 360 tūkst. eurų, informacinių ryšių ir technologijų projektams riba šiek tiek žemesnė – 100 tūkst. eurų. Mes tikimės, kad tų smulkesnių projektų turėtų nebelikti nuo 2018 metų“, – kalba kontrolierė.
Nustatyta ir politikų įtaka.
„Audito metu mes esame nustatę atvejį ir apie tai esame pažymėję. Sveikatos apsaugos ministerija nesiūlė kažkuriems projektams skirti balų, tačiau vėliau, kai biudžeto projektas pateikiamas svarstyti, Seimo narių siūlymu pateikiami konkretūs projektai, kurie įtraukiami į programą. Tada atsisakoma jau tų projektų, kurie galbūt surinkę ir daugiau balų ir buvo pateikti ministerijos kaip vykdytini. Tuomet jau esame diskutavę šiuo klausimu, kad Seimo nariai turi tokią galią“, – sako N.Poteliūnienė.
Ji paminėjo, kad naujausias auditas bus atliktas po mėnesio.
Kontrolierė patikino, kad 15min viešai atrasti visų VIP projektų nepavyks – juos ministerijos sugrupuoja po kelis ir teikia kaip „programas“.
„VIP nutarime kai kurie projektai yra pateikiami programos lygmeniu. Gali būti, pvz., mokyklų renovavimo projektas, o jo viduje tupi 60 mokyklų. Ir jūs šito VIP nutarime nematysite. Ir mes nematysime. Tai yra, kol neateini su auditu, tol programoje esančių projektų nematai“, – kalba N.Poteliūnienė ir paaiškina, kad audito metu suskaičiuotų projektų skaičius buvo tris kartus didesnis, nei viešai pateikia Finansų ministerija.
Pokyčių būta
Valstybės kontrolės atstovės patikina, kad po audito buvo atlikta tarpinių pakeitimų dėl VIP programos – pakeistos taisyklės, padidinta projektų minimali vertė, nustatyta, kad per VIP skiriamos tik tokios lėšos, kurios skiriamos naujo statinio statybos ar rekonstravimo darbams, ilgalaikiam turtui, ar naujos IT technologijoms įgyti.
Taip pat projektai nuo 2018 m. tvirtinami nebe vieneriems, bet trejiems metams, numatyta griežtesnė naujų projektų atranka. Padidinti ir viešinimo reikalavimai – skelbti komisijų sprendimus dėl kiekvieno svarstyto projekto, atrankos kriterijus, skirtus balus. Tiesa, 15min to atrasti nepavyko.
„Buvo inicijuota strateginio planavimo biudžeto formavimo sistemos pertvarka. Vyriausybė ją inicijavo ir įsitraukė į savo darbų planą. Pertvarką numatoma pabaigti kitų metų rudenį, 2020 pabaigoje, tačiau per šį laikotarpį jau imtasi pereinamojo laikotarpio priemonių“, – patikina N.Poteliūnienė.
Ji viliasi, kad po pakeitimų neliks smulkių projektų, trejų metų planavimas leis pabaigti projektus, be to, projektus pradėta stebėti 5 metus po jų baigimo – taip pat yra su ES projektais.
J.Razma siūlytų atiduoti projektų vertinimą ekspertams
Konservatorius J.Razma pokalbio metu tikino, kad politinei bendruomenei reikėtų susitarti ir minimizuoti politinio pobūdžio siūlymus.
„Kalbant apie ateitį, būtų gerai, jei būtų sukalti tokie objektyvūs mechanizmai, kaip atrinkti finansavimo prioritetus. Kad būtų kažkokia ne politikų, o specialistų grupė, kurios žodis būtų lemiamas skirstant finansavimą, ir ne ministras kaip politikas dalintų, tam davė, tam nedavė. Nes dabar taip ir išeina. Visi tada atakuoja ministrą, jis kažkaip padalina, ir nebūtinai prasmingiausiai yra padalinami pinigai investiciniams projektams“, – sako J.Razma.
Pasak jo, ekspertai turėtų vertinti, ar statyti baseiną, ar kitokią infrastruktūrą, o ministrams tuomet apsispręsti būtų lengviau.
„Vis tiek objektyviai galima palyginti ir įvertinti. O ne pagal tai, kuris įtakingesnis Seimo narys, kuris labiau prieis, kuris valdančiųjų atstovas, kuris iš opozicijos. Ne tokie dalykai turėtų lemti. Nėra mechanizmo“, – sako J.Razma.
Paklaustas, kodėl VIP projektai nėra vieši, jis pritarė, kad visuomenei „būtų įdomu žinoti, kodėl vienur pinigai skiriami, kitur ne“.
„Kodėl pinigai buvo skirti kai kurių mokyklų renovacijoms, nors buvo aišku, kad vargu ar jos surinks mokinių. Po renovacijos praėjus metams, kitiems, jos užsidaro. Yra, deja, tokių pavyzdžių, kai ne visiškai atsakingai skirstomi pinigai. Reikia tokių dalykų išvengti. Europiniai pinigai projektams vis mažės, reikia juos racionaliau naudoti, gauti didžiausią pridėtinę vertę“, – sako J.Razma.
