Spalio pabaigoje, reaguodama į mažėjančią infliaciją ir didėjantį nerimą dėl euro zonos ekonomikos, ECB valdančioji taryba po daugiau nei metus trukusio palūkanų normų kėlimo vajaus nusprendė padaryti pauzę ir palūkanų nekelti.
Sprendimo ji nepakeitė ir ketvirtadienį, nutarusi nekeisti palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,50 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
Pagal naujausias eurosistemos ekspertų prognozes euro zonai numatoma, kad kitais metais infliacija nuosekliai mažės, o 2025 m. priartės prie ECB valdančiosios tarybos siekiamo 2 proc. lygio.
Apskritai ekspertai numato, kad 2023 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 5,4 proc., 2024 m. – 2,7 proc., 2025 m. – 2,1 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Palyginti su rugsėjo mėn. ekspertų prognozėmis, 2023 m. ir ypač 2024 m. prognozės yra sumažintos.
Toliau mažėjo grynoji infliacija. Tačiau vidaus kainų spaudimas tebėra padidėjęs, ypač dėl sparčiai kylančių vienetinių darbo sąnaudų. Eurosistemos ekspertai numato, kad 2023 m. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bus vidutiniškai 5 proc., 2024 m. – 2,7 proc., 2025 m. – 2,3 proc., o 2026 m. – 2,1 proc.
ECB pranešime spaudai rašoma, kad tebejuntamas stiprus ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis ekonomikai. Griežtesnės finansavimo sąlygos slopina paklausą, o tai padeda dar sumažinti infliaciją. Pagal Eurosistemos ekspertų vertinimą, ekonomikos augimas artimiausiu laikotarpiu vis dar bus vangus. Vėliau ekonomika turėtų atsigauti, nes didėja realiosios pajamos – mažėjanti infliacija ir kylantis darbo užmokestis yra naudingi žmonėms – ir gerėja užsienio paklausa.
Atitinkamai, Eurosistemos ekspertai numato, kad ekonomikos augimas padidės nuo vidutiniškai 0,6 proc. 2023 m. iki 0,8 proc. 2024 m. ir iki 1,5 proc. tiek 2025 m., tiek 2026 m.
Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Todėl ECB valdančioji taryba žada savo būsimais sprendimais užtikrinti, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.
„Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“, - rašoma pranešime spaudai.
ECB pagrindinės palūkanų normos yra pagrindinė pinigų politikos formavimo priemonė. Ketvirtadienį valdančioji taryba taip pat nusprendė sparčiau normalizuoti Eurosistemos balansą. Ji ketina 2024 m. pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.
Per antrąjį pusmetį ketinama mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvestavimą pagal SPPP 2024 m. pabaigoje.
