„Negalėjo būti tokių kalbų, nes Lietuvos bankas nebuvo pavaldus Vyriausybei. Jokių kalbų Vyriausybėje dėl “Snoro„ nebuvo. Nei formaliai, nei neformaliai. Raštu negalėjo irgi Vyriausybė gauti, nes Lietuvos bankas jai neatskaitingas buvo. Jis buvo atskaitingas Seimui. Kodėl pas mus ieškoma tos informacijos, o ne Seime?“, – BNS sakė parlamentaras.
Tačiau G.Kirkilas pripažino, kad kalbų apie „Snoro“ pinigų kilmę būta. „Jos (kalbos – BNS) buvo nesusijusios su banko finansine padėtimi, tik su pinigų kilme, o tai jau teisėsaugos klausimas“, – kalbėjo G.Kirkilas, kuris trečiadienį duos parodymus parlamentinėje komisijoje, kuri analizuoja „Snoro“ bankroto aplinkybes.
Pasak jo, situacija „Snore“ visada buvusi gera. „Dar po mūsų valdžios kelis metus buvo gera būklė. Mano nuomone, jis buvo pelningas“, – sakė jis.
G.Kirkilas teigė esąs nustebintas, kad jį nori apklausti „Snoro“ komisija. „Mane stebina, kodėl esu kviečiamas. Lietuvos bankas buvo atskaitingas Seimui, o ne Vyriausybei“, – sakė G.Kirkilas.
Parlamentaras BNS taip pat sakė jau susisiekęs su buvusiais jo Vyriausybės finansų ministrais bei kancleriu, kurie jį taip pat patikinę, kad apie „kažkokius kažkieno“ perspėjimus dėl „Snoro“ nieko nežinantys.
14-ame po Nepriklausomybės ministrų kabinete, kuriam vadovavo G.Kirkilas, finansų ministrai buvo dabartinis europarlamentaras Zigmantas Balčytis ir dabar Lietuvos Edukologijos universitete dėstantis Rimantas Šadžius, o Vyriausybės kancleris – dabartinis Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas.
R.Šadžius BNS irgi neigė buvus „neformalių pasikalbėjimų“ apie „Snorą“. „Maksimum, ko galėjo Lietuvos bankui prireikti iš išorės, jis galėjo kreiptis tik pagalbos į teisėsaugą“, – sakė R.Šadžius.
G.Kirkilas premjeru buvo paskirtas 2006 metų liepos 6-ąją. Po Seimo rinkimų 2008 metais, valdžią perėmus dešiniesiems nuo lapkričio pabaigos premjero pareigas pradėjo eiti Andrius Kubilius.
Šiais metais penktą parlamentaro kadenciją baigiantis G.Kirkilas Seimo nariu renkamas nuo 1992 metų.
