Fondo vykdymo veiklai steigiamos dvi įmonės: uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“ (valdoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) ir uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinių investicijų valdymo agentūra“ (valdoma Finansų ministerijos). Į šių įmonių kapitalą bus investuojamos valstybės lėšos, atitinkamai 100 mln. ir 1 mln. eurų.
„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Kuriamo Paramos verslui fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos sutrikimas ar nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Fondo investicinio portfelio planuojamas dydis: 1 mlrd. eurų, iš kurių iš valstybės biudžeto Fondui skirta 100 mln. eurų pradinio įnašo ir planuojama suteikti iki 400 mln. eurų dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie išleidžiami lėšoms į Fondą pritraukti. Likusi dalis – privatūs ir (ar) instituciniai koinvestuotojai.
Kad Fondas pradėtų veiklą kuo greičiau, rengiami ir priimami reikiami teisės aktai, vyksta įmonių steigimo procesas. Pradinės investicijos iš valstybės jau yra suplanuotos, bus siekiama kuo greičiau pritraukti ir privačių investuotojų lėšas. Fondas investuotų tik į tas įmones, kurios patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 ir neturi galimybių pasiskolinti ar gauti finansavimo iš rinkos.
Fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB). KŪB tikroji narė, kuri rūpinsis ir KŪB valdymu, bus Finansų ministerijos įsteigta Agentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta Bendrovė bus Fondo komanditorė, suteikianti valstybės įnašą į Fondą.
Siekiant užtikrinti Fondo nepriklausomumą, į Fondo valdymą bus kviečiami nepriklausomi profesionalai, taip pat prie Fondo valdymo prisijungs Lietuvos bankas.
Vidutinės ir didelės įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies sutrikimai ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams. Neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.