Tačiau nepaisant pasaulinių iššūkių, praėjusiais metais Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų (TUI): uždaryti net 57 projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti 5000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. Eur į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus.
Komentuodama užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą rezultatus, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi, kad net regionui susiduriant su neeilinėmis įtampomis Lietuvai pavyko išlikti konkurencingai ir patraukliai tarptautinėms įmonėms.
„Pastaraisiais metais Lietuva ne tik sugebėjo išlaikyti užsienio kompanijų pasitikėjimą, bet ir žengti tvirtus pirmuosius žingsnius naujose rinkose. Itin daug dėmesio skyrėme partneriams rytų Azijoje: Pietų Korėjoje, Taivane ir Singapūre. Mūsų šių metų lūkesčius viršijęs tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir sėkmingo bendradarbiavimo su naujomis rinkomis pradžia yra svarbūs ženklai, kad Lietuva išlieka patrauklia partnere tarptautiniam verslui“, – sakė A.Armonaitė.
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis teigia, jog sudėtingos praėjusių metų aplinkybės vertė ieškoti naujų sprendimo būdų.
„Nors užbaigėme dar vienus rekordinius metus, geopolitinis ir ekonominis kontekstas, lydimas neužtikrintumo ir padidėjusių rizikų, privertė gerai pasukti galvas dėl efektyviausių būdų siekiant pritraukti investuotojus į Lietuvą.
Tarptautinės kompanijos tokiu metu ieško būtų optimizuoti savo veiklą, tad plėtros lokacijos svarstomos dar atidžiau. Nors džiaugiamės ir didžiuojamės kasmet augančiais TUI skaičiais, šie metai išskirtiniai tuo, kad aplinkybės dažnai buvo išties nepalankios. Tokiu laikotarpiu itin svarbūs tampa tvarūs ryšiai, nuolatinis asmeninis dėmesys ir papildomų sprendimų siūlymas investuotojams.
„Investuok Lietuvoje“ komanda nuolat teikia informaciją, asmenines konsultacijas ir ieško vis efektyvesnių sprendimų, siekiant užtikrinti, jog Lietuvos vertės pasiūlymas išliktų patrauklus, nepaisant neigiamo aplinkos fono“, – teigė E.Čivilis.
Sparčiausiai ir toliau auga Lietuvos technologijų sektorius
Šie metai buvo itin reikšmingi technologijų sektoriui – uždaryti netgi 34 projektai. Dominuoja programinės įrangos kūrimo, finansinių technologijų bei žaidimų industrijos įmonės. Lietuvą pasirinko 21 nauja technologijų įmonė, tarp kurių JAV dirbtinio intelekto valdymo platforma „Raydiant“, tarptautinė IT konsultacijų ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „birkle IT“, Vokietijos informacinių technologijų srities veteranė „GOD“ bei Nyderlandų programinės įrangos vystymo įmonė „Blis Digital“.
Kiti 13 projektų yra jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtra: technologijų bendrovė „Nortal“ planuoja savo padalinį Lietuvoje paversti vienu strategiškai svarbiausių visai grupei, Nyderlandų finansinių technologijų kompanija „Hyarchis“, veikusi Kaune, atidarė antrąjį biurą Vilniuje, mokėjimų apdorojimo sprendimus siūlanti įmonė „Paystrax“ taip pat planuoja komandos augimą, o Norvegijos meteorologinių prognozių paslaugų teikėjas „StormGeo“ stiprins pajėgas Vilniaus padalinyje.
E.Čivilis pažymi, jog prie technologijų sektoriaus plėtros reikšmingai prisidėjo ir toliau vykstanti kompanijų iš Baltarusijos plėtra. „Įmonės, kurios čia kėlėsi jau nuo 2020-ųjų metų, mato Lietuvą kaip strategiškai svarbią lokaciją verslo augimui. Kertinės įmonių funkcijos keliamos į Lietuvą, o tuo tarpu padaliniai Minske uždarinėjami. Šios įmonės prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo prisideda ne tik savo kuriamais produktais
ar aukštos kvalifikacijos talentais, bet ir sumokamais itin aukštais mokesčiais. Svarbų proveržį šių įmonių plėtra atnešė ir žaidimų kūrimo industrijoje: tokių tarptautinių įmonių kaip „Melsoft“, „Belka Games“ ir „Wargaming“ augimas, Lietuvai padeda žengti tvirtus žingsnius, kuriant tarptautinės reikšmės žaidimų kūrimo ekosistemą.“
Neblėstantis pasitikėjimas Lietuvos verslo paslaugų sektoriumi
Ne vienerius metus stabiliai auganti Lietuvos verslo paslaugų industrija ir šiemet išliko patraukli tarptautinėms kompanijoms. Per 2022-uosius metus pritrauktos įmonės Lietuvoje planuoja sukurti bent 2000 darbo vietų. Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus patrauklumas regione įvertintas ir rekordiniu laimėjimų skaičiumi Vidurio ir Rytų Europos Verslo paslaugų apdovanojimuose.
Lietuvą multifunkciniams kompetencijų centrams pasirinko Europoje pirmaujanti virtuvės baldų gamintoja „Nobia“, britų stogo dangų gamintoja „BMI Group“ bei tarptautinė sveikatos priežiūros kampanija „Mediq“, kurios Lietuvoje kuriamas centras kuruos bendrovės verslo padalinius Skandinavijos šalyse.
Apie plėtros planus Vilniuje paskelbė „Yara“, Lietuvos komandą ketinanti papildyti 130 finansų srities specialistų bei pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“, planuojanti samdyti kelis šimtus naujų darbuotojų.
„Šie metai verslo paslaugų sektoriuje išsiskyrė pasitikėjimu: matome ne tik įmonių plėtrą tame pačiame sektoriuje, bet ir plėtrą į kitas industrijas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, prieš daugiau nei 3 metus Kauną gamybai pasirinkusi Vokietijos „Continental“, šiais metais atidarė ir paslaugų centrą „Continental Tires Business Services“, kuriame vykdys duomenų analitikos, procesų valdymo ir administravimo funkcijas. Tai dar kartą patvirtina, kad Lietuva yra vertinama dėl kompetencijų visumos ir pasaulinėms kompanijoms gali tapti strategine lokacija įvairių verslo modelių vystymui“, – sako E.Čivilis.
Gamybos senbuvių plėtra ir tarptautinių ryšių mezgimas gyvybės mokslų sektoriuje
2022-aisais metais patvirtintais gamybos projektais planuojama sukurti virš 1200 darbo vietų. Į Lietuvą įžengė 4 naujos kompanijos: pasaulinė dviračių pramonės lyderė „Pon.Bike“ Kėdainiuose statys gamyklą, sukursiančią iki 500 darbo vietų. Kėdainiuose taip pat steigsis suomių vidaus konstrukcijų įmonė „Maler Oy”, Klaipėdoje padalinį statys tvirtinimo detalių gamintoja „Dokka Fasteners”, o garso sistemų gamintoja „Amina” Kaune įkurs tyrimų ir plėtros bazę.
Lietuvą plėtrai šiais metais rinkosi gamybos sektoriaus šalyje senbuvės. Apie planus Kaune paskelbė „Ryanair“, statysianti dviejų dalių orlaivių priežiūros angarą, langų ir durų gamintoja „Dovista“ toliau investuoja į Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusią gamyklą, Norvegijos lakštinio metalo produktų gamintoja „Stansefabrikken” plėsis Ukmergėje, o „PKC Group”, Panevėžyje veikianti nuo 2014 m., atveria naują padalinį Klaipėdoje.
Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje šie metai buvo svarbūs ieškant naujų rinkų Azijoje: buvo užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano, Japonijos bei Pietų Korėjos kompanijų. Šiemet taip pat patvirtintas sektoriui reikšmingas projektas – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. Eur vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifescieces“ gamykla, kurioje bus gaminama ir kuriama medicininė įranga vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms.
Švietimas ir talentų pasiūla išlieka opiausiu klausimu
Aukštos kvalifikacijos talentų pasiūla išlieka svarbiausiu elementu, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir tarptautinių įmonių pritraukimą. „Tarptautinių įmonių esminiai poreikiai lokacijai priklauso nuo jų verslo specifikos: vieniems svarbi infrastruktūra, susisiekimas su eksporto rinkomis, ar biurų erdvių pasiūla. Tačiau beveik visos aukštą pridėtinę vertę kuriančios kompanijos patvirtins, jog kvalifikuotos darbo jėgos
prieinamumas yra vienas esminių kriterijų renkantis lokaciją. Lietuvos talentai yra puikiai vertinami, tačiau jau dabar mums kritiškai svarbu turėti kuo daugiau pramonės 4.0, fintech bei IT ekspertų: duomenų analitikų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų ir testuotojų“, – teigė E.Čivilis.
„Investuok Lietuvoje” vadovas džiaugėsi įsibėgėjančiomis pameistrystės ir perkvalifikavimo programomis Lietuvoje, tačiau kartu pabrėžė ir užsienio talentų svarbą: „vietinių talentų ugdymas yra nepamainomas įrankis siekiant užtikrinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje, tačiau tai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo.
Norint prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos poreikių bei užlopyti talentų pasiūlos skyles greičiau, būtina dar daugiau dėmesio skirti talentų pritraukimui iš užsienio. Supaprastinti kolektyvinės relokacijos procesai ir finansinės paskatos aukštos kvalifikacijos talentams, atvykstantiems iš užsienio, yra puikūs žingsniai, palengvinantys tarptautinę samdą. Tačiau turime atsižvelgti ir į kitus žingsnius, vedančius link sėkmingo užsienio specialistų įsikūrimo Lietuvoje: imigracijos procesų optimizavimą, integravimąsi skatinančių programų kūrimą“.
E.Čivilis taip pat pastebi, jog nors Lietuvos žinomumas visuomet buvo svarbus elementas investicijų ir talentų pritraukimui, tikslingas įvaizdžio formavimas esant sudėtingoms geopolitinėms aplinkybėms yra kaip niekad būtinas.
„Tiek tarptautinės kompanijos, tiek užsienio talentai pastebi, jog Lietuva yra vis labiau matoma tarptautinėje erdvėje. Mums skiriama kaip niekad daug dėmesio, tačiau kontekstai, kuriuose minimas Lietuvos vardas, dažnai nėra palankūs siekiant kurti saugios ir patikimos verslo lokacijos įvaizdį.
Gera žinia yra ta, jog galime pasinaudoti sutelktu tarptautinės bendruomenės dėmesiu ir garsinti Lietuvai naudingas istorijas. Turime suprasti, kad mūsų jau klausosi ir mato – o tai galime išnaudoti pasakojant Lietuvos sėkmės istorijas”.
