„Šiuo metu ES patiria egzistencinę krizę. Dauguma mano kartos europiečių buvo gilesnės integracijos rėmėjai. Vėlesnės kartos pradėjo vertinti ES kaip priešą, kuris atima saugią ir daugiau žadančią ateitį. Daug kas pradėjo abejoti, ar ES gali susitvarkyti su daugybe įvairių susikaupusių problemų. Šį jausmą paremia antieuropietiškų, ksenofobiškų politinių partijų populiarumo augimas, o šios partijos motyvuojamos vertybių, kurios yra visiškai priešingos toms, ant kurių pastatyta ES“, – konferencijoje Briuselyje kalbėjo G.Sorosas.
Jis įspėjo, kad išoriškai ES apsupta priešiškų jėgų: Vladimiro Putino Rusija, Recepo Tayyipo Erdogano Turkija, Abdelio Fattaho el-Sisi'o Egiptas, netgi „tokia JAV, kokią norėtų sukurti Donaldas Trumpas, nors negali“.
Milijardierius pirštu bedė į ES valdymą – blokas valdomas pasenusių sutarčių, kurios nesikeitė nuo pat finansų krizės 2008 m.
„Šios sutartys tampa vis mažiau ir mažiau aktualios esamomis sąlygomis. Net ir paprasčiausios inovacijos, kurios leistų bendrą valiutą padaryti atsparesnę, gali būti atliktos tik tarpvyriausybiniais susitarimais, kurių dabartinės sutartys neapima. Štai kaip Europos institucijų funkcionavimas tapo vis labiau komplikuotas ir galiausiai padaro ES tam tikrais būdais nefunkcionalią“, – teigia G.Sorosas.
Kitas jo teiginys – euro zona tapo visiškai priešingu dalyku nei tai, ko buvo pirmiausia siekiama.
Jei ES savo veiklą tęs taip pat kaip iki šiol, labai mažai vilčių, kad kas pagerės. Dėl to ES turi būti radikaliai perkurta.
„ES buvo sukurta būti privaloma asociacija panašiai mąstančioms valstybėms, kurios buvo linkusios paaukoti dalį savo suvereniteto dėl bendros naudos. Po finansų krizės 2008 m. euro zona buvo transformuota į skolininkų ir kreditorių santykius, kur prasiskolinusios šalys negali įvykdyti savo įsipareigojimų, o kreditorės diktuoja sąlygas, kurias kitos šalys turi atitikti“, – stebisi garsus filantropas.
Taikydamos griežtą ekonominę politiką kreditorės šalys, anot jo, pasiekė nebent tai, kad skolininkėms šalims tapo nebeįmanoma išaugti iš savo skolų, o galutinis rezultatas – nei privalomas, nei lygus.
„Jei ES savo veiklą tęs taip pat kaip iki šiol, labai mažai vilčių, kad kas pagerės. Dėl to ES turi būti radikaliai perkurta“, – optimizmu nežibėjo G.Sorosas.
Siūlo vaistų
Pasak G.Soroso, ES siekia tokio bendradarbiavimo, kuriame ES institucijos suvokiamos kaip aukštesnė valdžia, tuo tarpu atskiros valstybės turi stengtis sudominti rinkėjus ir įtraukti juos į demokratinį procesą.
„Brexit“ bus itin nuostolingas procesas, žalingas abiem pusėms. Didžiausia žala juntama jau dabar, kuomet ES kyla egzistencinė krizė, tuo tarpu jos dėmesys nukreiptas į derybas dėl Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. ES turi atsilaikyti pagundai kaip nors nubausti Didžiąją Britaniją ir į derybas eiti nusiteikus konstruktyviai“, – dėmesį į pagrindines problemas siūlo kreipti G.Sorosas.
Anot jo, „Brexit“ turėtų būti pasinaudojama kaip galimybe reformoms.
„Skyrybos bus ilgas procesas ir truks gal ir penkerius metus. Per šį laikotarpį ES gali transformuoti save į tokią organizaciją, į kurią šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, norėtų prisijungti.
„Skyrybos bus ilgas procesas, truks gal ir penkerius metus. Per šį laikotarpį ES gali transformuoti save į tokią organizaciją, į kurią šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, norėtų prisijungti. Jei taip atsitiks, galbūt dvi pusės vėl norės susijungti dar prieš įvykstant skyryboms. Tai būtų nuostabus rezultatas, kurio verta siekti. Nors dabar atrodo neįtikėtina, bet realybėje tai pasiekiama“, – pažymėjo G.Sorosas.
Kitokia Europa gerokai skirtųsi nuo dabartinių susitarimų dviem pagrindinėmis savybėmis: pirmiausia, turėtų būti aiški takoskyra tarp euro zonos ir Europos Sąjungos, o antra, euras reikalauja spręsti daug dėl jo kylančių problemų ir jam neturi būti leista „sunaikinti ES“.
Pasak G.Soroso, iki šiol laikoma, kad ES narės turėtų prie euro zonos prisijungti, kai tik atitinka reikalavimus. Tai sukuria absurdišką situaciją, nes tokios šalys kaip Švedija, Lenkija ir Čekija jau aiškiai pasisakė, kad neturi tikslo jungtis prie euro zonos, tačiau šios šalys tebelaikomos kaip kandidatės.
„Yra užslėpta prielaida, kad visos šalys juda į tą patį tikslą, tačiau skirtingais greičiais. Vietoje „kelių greičių Europos“ reikėtų taikytis į „skirtingų kelių Europą“, kuri leistų narėms platesnius pasirinkimus. Tai galėtų atnešti daugiau naudos“, – sako G.Sorosas.
Jis aiškina, kad dabar visuomenės nuomonė dėl didesnio įsitraukimo yra neigiama: šalys nori užsitikrinti daugiau suverenumo, o ne, atvirkščiai, daugiau jo atsisakyti.
„Bet jei bendradarbiavimas kurtų teigiamus rezultatus, požiūriai gali pagerėti ir kai kurie tikslai, kurių šiuo metu siekia koalicijomis tarp šalių, galiausiai būtų pasiekti vieningai“, – žada G.Sorosas.
Vietoje „kelių greičių Europos“ reikėtų taikytis į „skirtingų kelių Europą“, kuri leistų narėms platesnius pasirinkimus. Tai galėtų atnešti daugiau naudos.
Jis mini tris problemines sritis, kur prasminga pažanga būtina. Pirmiausia, pabėgėlių krizė, antra, teritorinis suirimas, kurį pradeda Didžioji Britanija, o trečia – ekonominio augimo politikos trūkumas.
„Turime būti realistai, visose trijose srityse pradedame nuo labai prastos padėties…, bet turime nepasiduoti. Jei pasieksime prasmingą progresą, spręsime pabėgėlių krizę, kryptis pasikeis į teigiamą pusę“, – sako G.Sorosas.
Pastebi ir šviesių dalykų
G.Sorosas pasidžiaugė rinkimų rezultatais Belgijoje, taip pat ir Prancūzijoje ir užsiminė, kad po truputį pradedama nusisukti nuo kraštutinių politinių judėjimų. Taip pat jį džiugino jaunų žmonių įsitraukimas ir protestai, kurie vyko Vengrijoje, kai visuomenė ėmėsi ginti demokratines vertybes, ir Vidurio Europos universitetą.
Anot filantropo, atviroms visuomenėms apginti nepakaks pasikliauti įstatymais – visi piliečiai turės patys „kovoti už tai, kuo tiki“.
„Demokratija negali būti nustatyta iš išorės. Jos turi siekti ir ją ginti patys turi žmonės. Aš labai susižavėjęs Vengrijos žmonėmis, kurie pasipriešino apgaulei ir korupcijai, kurį sukūrė į mafiją panašus Viktoro Organo režimas. Taip pat žaviuosi, kaip Europos institucijos reagavo į Lenkijos ir Vengrijos keliamus iššūkius“, – sako G.Sorosas.
Jis tikina, kad įžvelgia ES atsigavimą, regionas įgauna daugiau pagrindo, tačiau „savaime tai neįvyks – kam rūpi Europos likimas, turės patys aktyviai įsitraukti.
„Baigdamas turiu įspėti. ES yra griozdiška, lėtai judanti ir dažnai neapsieina be vieningumo priimant ir įgyvendinant sprendimus. Tą sunku pasiekti, kai dvi šalys, Lenkija ir Vengrija, susimokiusios priešintis. Be ES reikia naujų taisyklių išlaikyti jos vertybėms. Tai gali būti padaryta, bet reikės ryžtingų valstybių veiksmų ir aktyvaus pilietinės visuomenės įsitraukimo. Tad įsitraukime“, – pakvietė G.Sorosas.
15min kelionę į Briuselį apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
