Liepą nuspaudęs laikiną stabdį, rugsėjo 12 dieną, ketvirtadienį, ECB žengė dar vieną žingsnį palūkanų mažinimo link.
Kaip ekonomistai ir prognozavo, ECB valdančioji taryba 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – iki 3,5 proc. Tai palūkanų norma, kuria valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių tokį sprendimą – vangus ekonomikos augimas visoje euro zonoje ir mažėjanti infliacija.
Kaip rašoma pranešime spaudai, atsižvelgiant į naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, dabar tikslinga žengti dar vieną ribojamosios pinigų politikos švelninimo žingsnį.
„Naujausi infliacijos duomenys iš esmės atitiko lūkesčius <...>. Ekspertų vertinimu, 2024 m. bendroji infliacija vidutiniškai bus 2,5 proc., 2025 m. – 2,2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc., kaip ir buvo prognozuota birželio mėn. Numatoma, kad antroje šių metų pusėje infliacija vėl padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitų metų antrąjį pusmetį infliacija turėtų sumažėti iki siekiamo lygio“, – teigiama ECB pranešime spaudai.
ECB konstatuoja, kad vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla.
„Kita vertus, slūgsta darbo sąnaudų spaudimas, o pelnas iš dalies slopina didesnio darbo užmokesčio poveikį infliacijai. Finansavimo sąlygos vis dar yra griežtos, o ekonominis aktyvumas tebėra vangus dėl menko privačiojo vartojimo ir investicijų“, – konstatuoja ECB ekspertai.
Pakoreguoti kitų palūkanų normų dydžiai
ECB šių metų kovą nustatė 15 bazinių punktų skirtumą tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai.
Tad, jeigu palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sumažėjo iki 3,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe sumažėja atitinkamai iki 3,65 proc. ir 3,90 proc. Šie pakeitimai įsigalios 2024 m. rugsėjo 18 d.
Liepą po ECB posėdžio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad jei nebus siurprizų, palūkanų normos šiemet bus mažinamos bent du kartus.
RInkos laukia kas bus toliau
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus teigia, kad įdomiausia yra ne šis sprendimas, kuris visiškai atitiko rinkų lūkesčius, tačiau kaip keisis palūkanos ateityje. Finansų rinkų dalyviai šiuo metu numato, kad bazinės palūkanos iki metų pabaigos sumažės dar 0,37 proc. punkto.
„Tai reiškia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog bazinės palūkanos šįmet bus sumažintos dar du kartus“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Pasak jo, tolesnis palūkanų mažėjimas atsispindi ir tarpbankinėse palūkanose, pavyzdžiui, 6 mėn. EURIBOR rodiklis jau sumažėjo iki 3,3 proc. Kita vertus, daugelis ekonomistų iki metų pabaigos prognozuoja tik vieną sprendimą dėl palūkanų mažinimo.
„Savo komunikacijoje ECB stengėsi nesuteikti pernelyg daug informacijos apie būsimą palūkanų trajektoriją ir, kaip įprasta, pabrėžė, kad kova su infliacija nebaigta, o tolesni sprendimai priklausys tik nuo naujausių ekonominių duomenų“, – atkreipia dėmesį V.Šimkus.
