„Dažnai klaidingai manoma, kad investavimas skirtas tik turtingiesiems. Anksčiau tai galėjo būti tiesa, tačiau šiandien šios kliūties nebeliko – ją panaikino įmonės ir paslaugos, kurių misija – sudaryti galimybes investuoti visiems, įskaitant pradedančiuosius ir tuos, kurie turi tik nedideles pinigų sumas”, – pasakoja finansų tarpininkės „Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos atstovybės direktorius Arnoldas Straigis.
Mėlynųjų žetonų sėkmė
Kiekvienas investuotojas puikiai žino, kas yra „blue chip“ akcijos, kurios priklauso didelių, gerai įsitvirtinusių ir gerą reputaciją turinčių įmonių, paprastai žinomų vardų. Šios įmonės įrodė savo vertę, nes išgyveno ir gerais, ir blogais laikais, pavyzdžiui, „Apple“, „Coca-Cola“, „Disney“, „Amazon“, „Walmart“, „Citigroup“ ir „Boeing“, ar kitos. Šios įmonės yra finansiškai stabilios, gerai išvystytos ir uždirba gerą pelną, tad jos gali būti patrauklios investuotojams.
„Pagrindinis „blue chip" akcijų privalumas yra tas, kad jos yra saugios ir mažai rizikingos investicijos. Kadangi mėlynosios žetonų bendrovės yra gerai žinomos, jos neturi didelės rizikos ir labai gerai išlaiko savo vertę. Taigi, jei esate investuotojas, kuris ieško mažos rizikos įmonės, į kurią galėtų investuoti, „blue chip" akcijos galėtų būti kaip vienas iš galimų pasirinkimų“, – tvirtina finansų tarpininkės „Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos atstovybės direktorius Arnoldas Straigis.
Šį itin patikimos ir mažos rizikos bendrovės titulą yra pelniusios tik keletas įmonių ir jos turi atitikti kelis konkrečius kriterijus, dėl kurių sutaria visi ekspertai.
„Blue chip“ įmonės kriterijai:
- Žinomumas. Šios bendrovės yra ganėtinai gerai įsitvirtinusios, o jos bei jų pavadinimai yra puikiai žinomi plačiajai visuomenei arba investuotojams.
- Saugumas. Šių bendrovių akcijos yra laikomos gana saugia investicija, nes jos paprastai pasižymi stabilumu ekonominio pakilimo ir nuosmukio laikotarpiais. Bendrovės finansinė padėtis taip pat yra tvirta.
- Įsitvirtinimas. Šių bendrovių akcijos dažnai įeina į pagrindinius vertybinių popierių rinkos indeksus tiek JAV, tiek viso pasaulio mastu. Savaime suprantama, kad šios bendrovės gyvuoja metų metus, dažnai dešimtmečius.
„Blue chip“ akcijos paprastai yra didelės (jų rinkos kapitalizacija siekia milijardus) ir yra savo sektoriaus ar pramonės šakos lyderės. Įmonė paprastai yra gerai žinoma ir jos pavadinimas lengvai atpažįstamas, todėl investuotojai, įtraukdami šią akciją į savo portfelį, jaučia didesnį pasitikėjimą. Taip yra todėl, kad, akcijoms patekus į meškų rinką, ar įvykus korekcijai, šie gerai žinomi populiarūs pavadinimai tikėtina atsigaus vieni pirmųjų. Nors visuomet išlieka rizika, kad įmonės patirs nuostolių ne tik ekonomikos nuosmukio metu. Oficialaus tokių bendrovių sąrašo nėra, tačiau didžiausios bendrovės, įtrauktos į tokius indeksus kaip „Dow Jones Industrial Average“ (DJI 30), „S&P 500“, ar „Euro Stoxx 50“, dažnai gali būti laikomos tipiniais pavyzdžiais“, – teigė jis.
Investavimas į vertę
Kaip ir perkant kasdienai būtinus dalykus, taip ir su investavimu – norisi rasti tai, kas geriausiai atitiktų gerą kokybės ir kainos santykį. Tai – vertės investavimas, kuris iš esmės reiškia, kad perkamos akcijos yra pigesnės, nei jos iš tikrųjų vertos. Šį investavimo būdą išgarsino tokios finansų įžymybės kaip Benas Grahamas ir Warrenas Buffettas.
„Vertybinis investavimas yra gana paprastas: jūs perkate akcijas už mažesnę kainą nei jų bazinė vertė. Tada, kurį laiką išlaikę akcijas, galite jas parduoti ir uždirbti pelno, jei jūsų akcijų kainos padidės ir priartės prie tikrosios vertės. Vertės investuotojo užduotis yra surasti šias įmones ir įvertinti jų akcijas ilgalaikiame periode, tikintis, kad kiti investuotojai taip pat suvoks šių akcijų potencialą, o tada pradės investuoti“, – sako A.Straigis.
Bet kodėl šių įmonių kaina būna mažesnė, nei jos iš tikrųjų vertos? „Admiral Markets UK Ltd“ eksperto teigimu, viena priežastis gali būti nuvilniantis pelnas, investuotojai į šią žinią gali sureaguoti emociškai, taip sukeldami bendrovės akcijų kainos kritimą. Kita galima priežastis – rinkos nuosmukis, dar vadinamas juodąja gulbe. Tai įvykis, kuomet investuotojai traukiasi iš vertybinių popierių rinkos ir ieško, kur saugiai padėti pinigus. Geriausi pavyzdžiai: 2000 m. technologijų burbulas, 2008 m. finansinė krizė ar 2020 m. koronaviruso pandemija.
„Vertę gali sumažinti ir pramonės srities dinamikos pokytis. Bėgant laikui, keičiasi vartotojų įpročiai ir naujos politinės partijos nustato naujus reikalavimus. Todėl tokie pokyčiai gali sukelti didžiulius pramonės dinamikos pokyčius, dėl kurių investuotojai gali pasitraukti iš kai kurių pramonės šakų, nors įmonė vis tiek gali gerai veikti tokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, tradicinės automobilių bendrovės, populiarėjant elektromobilių pramonei.
Kita priežastis – naujienos, susijusios su įmone. Nors viešai prekiaudamos, paskelbdamos finansines ataskaitas ir jas tikrindamos bendrovės užtikrina skaidrumą, vis tiek gali pasitaikyti sukčiavimų ir skandalų. Pavyzdžiui, „Enron“ skandalas 2001 m., „Worldcom“ 2002 m., AIG 2004 m., „Lehman Brothers“ 2008 m., „Tesco“ 2014 m. ar VW 2015 m. Vertingai bendrovei labai paprasta tapti akcininkų išdavystės auka, dėl to atsiranda neatitikimas tarp tikrosios įmonės vertės ir kainos, kuria prekiaujama. Vertės investuotojai siekia atrasti tokias bendroves, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų grįžti prie savo vidinės arba tikrosios vertės“, – komentuoja A.Straigis.
Penkios raidės – „FAANG“
Galiausiai, ieškantys sėkmingų investicijų turėtų žinoti akronimą „FAANG“. Taip vadinamos penkių garsių Amerikos technologijų bendrovių akcijos: „Meta“ (anksčiau „Facebook“ „Amazon“, „Netflix“ ir „Alphabet“ (anksčiau „Google“).
Šį terminą 2013 m. išpopuliarino televizijos CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Džimas Krameris, kuris gyrė šias bendroves už tai, kad jos „visiškai dominuoja savo rinkose“. Iš pradžių buvo vartojamas terminas „FANG“, o 2017 m. pridėta „Apple“ – antroji „A“ raidė akronime.
„Penkios „FAANG“ akcijos ne tik plačiai žinomos vartotojams, bet ir yra vienos didžiausių pasaulio bendrovių, kurių bendra rinkos kapitalizacija 2022 m. I ketvirtį siekė apie 7 trilijonus JAV dolerių. Kiekviena „FAANG“ akcija prekiaujama „Nasdaq“ biržoje ir yra įtraukta į „S&P 500“ indeksą. Kadangi indeksas „S&P 500“ plačiai atspindi rinką, rinkos pokyčiai atspindi indekso pokyčius. Kartu „FAANG“ grupei priklausančios bendrovės sudaro apie 15 proc. „SP 500. Tokia didelė įtaka indeksui reiškia, kad „FAANG“ akcijų kainų svyravimai gali turėti didelės įtakos bendriems „S&P 500“ rodikliams. Pavyzdžiui, 2018 m. rugpjūtį „FAANG“ akcijos lėmė beveik 40 proc. indekso prieaugio nuo 2018 m. vasario mėnesio pasiektų žemumų“, – tvirtina A. Straigis.
„FAANG“ įmonių vertinimas yra pagrįstas jų fundamentaliomis stiprybėmis, tačiau net ir renkantis šias akcijas, reikia išanalizuoti bendrovės veiklą ir akcijų kainos dinamiką, pirkti akcijas, jų kainai šiek tiek nukritus.
„Ar sunku įsigyti „FAANG“ akcijų? Ne. Visas „FAANG“ akcijas lengva įsigyti, nes jomis prekiaujama viešai, o jų dienos prekybos apimtys yra didelės. Be to, jos nuolat įtraukiamos į populiarius biržoje prekiaujamus fondus (ETF)“, – apibendrina A. Straigis.
Įspėjimas apie riziką:
CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 81% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus.
