Bendrovės „Druskininkų Rasa“, „Kauen craft“, „Gubernija“, UAB „Italiana“ ir Mažųjų alaus daryklų asociacija nepatenkinti, kad užstato sistemos operatorius didina kainą ir ši, jų manymu, pakilo iki nelogiškų aukštumų.
Bendras gėrimų gamintojų ieškinys administratoriui antradienio rytą buvo svarstomas Vilniaus apygardos teisme.
„Prisidengiant gražiomis idėjomis vis giliau kišama ranka į pirkėjo kišenę. Kas, pavyzdžiui, yra naujas pakuotės tvarkymo mokestis? Jį įvedant ir didinant buvo tvirtinama, kad tai – gamintojo mokestis ir vartotojui tai neatsilieps.
Estijoje, pavyzdžiui, tos pačios taros mokestis yra 1 centas, o pas mus – 5. Tad estai už tą pačią prekę jau vien dėl šio mokesčio moka 4 centais pigiau.
Tačiau juk akivaizdu, kad tai – naujas kainų kėlimas, nes gamintojui kiekvienas naujas mokestis didina produkto savikainą ir už ją turi sumokėti vartotojas. Per monopolinę struktūrą, prisidengiant gražiais tikslais, iš kiekvieno, pavyzdžiui, limonado pet taroje pirkėjo yra pavagiama po kelis centus. Estijoje, pavyzdžiui, tos pačios taros mokestis yra 1 centas, o pas mus – 5. Tad estai už tą pačią prekę jau vien dėl šio mokesčio moka 4 centais pigiau“, – piktinosi „Druskininkų Rasa“ valdybos narys bei „Kauen kraft“ valdybos pirmininkas Valdas Petkevičius.
Lietuvos gamintojai balandžio mėnesį kreipėsi į valstybės vadovus, prašydami spręsti užstato sistemos administravimo problemas, jie prašė atkreipti dėmesį į kainų politikos neskaidrumą.
„Pagrindinės problemos, įvardytos šiame kreipimesi, yra kainos neskaidrumas ir neaiškumas, jokios užstato sistemos kontrolės nebuvimas ir mūsų institucijų nenoras apskritai kažką daryti“, – mano gamintojų atstovė advokatė Renata Jatužytė – Matulevičienė.
Tačiau įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sako, kad visada bus nepatenkintų.
„Dalis liks nepatenkintų, kad už švarą reikia mokėti. Sistema veikia, bet visada atsiras tokių, kurie už tai nenori mokėti“, – dėstė G.Varnas. Jis nesutinka su kritika, kad tarifai auga pernelyg greitai. „Turime teisminį ginčą dėl tarifų. Bet nepatenkinti tie, kurie yra patys skolingi vartotojams. Jie nesutinka grąžinti vartotojams pinigus“, – sakė Užstato sistemos administratoriaus vadovas G.Varnas.
Jis aiškina, kad užstato sistema yra išlaikoma iš dviejų šaltinių – negrąžintų pakuočių užstato ir perdirbtų antrinių žaliavų, o likusią dalį padengia gamintojų ir importuotojų subsidijos.
Šiemet užstato sistemos išlaikymui reikės daugiau nei 28 milijonų eurų. Didžiausią dalį – apie 77 proc. – sudaro surinkimo sąnaudos parduotuvėse, taromatų išlaikymas.
Tačiau gėrimų gamintojai svarsto kreiptis ir į Europos Komisiją, nes „susidariusi situacija akivaizdžiai kenkia šalies gyventojų interesams“.
Gėrimų gamintojai prašo tobulinti veikiančią užstato už vienkartines pakuotės sistemą. Pasak jų, dėl tokių sistemų sukūrimo ir nepriežiūros yra sukuriamas nepagrįstas kainų didėjimas ir vis daugiau neaiškių mokesčių gula ant pirkėjų pečių.
