Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais. Mokėjimo kortelių neturinčiame Medicinos banke LDS lėšomis leidžiama atlikti elektroninius mokėjimus arba pasiimti pinigus banko padalinyje. Vykti į bankų padalinius gali tekti tik tais retais atvejais, kai LDS nustatoma su išlygomis (pavyzdžiui, kai teismas nurodo, kokiems atsiskaitymams leidžiama naudoti LDS).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, laisvai disponuojama suma šiuo metu yra nustatyta 40 493 fiziniams asmenims ir 169 juridiniams asmenims. LDS paskirtis yra užtikrinti socialiai remiamų ir dirbančių skolininkų interesus: automatizuotai dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Dažniausiai LDS atitinka skolininko kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą jo pajamų dalį. Pagal antstolių nurodymus Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija LDS.
Nors šis skolininkų apsaugos instrumentas Antstolių informacinėje sistemoje įdiegtas dar 2015 m. rudenį, kai kuriems bankams vėluojant reikiamai atnaujinti savo vidines informacines sistemas, praktinės galimybės pasinaudoti LDS lėšomis daugeliu atvejų buvo apgailėtinos. Jei areštuotos sąskaitos savininkui nebuvo leidžiama disponuoti šiomis lėšomis per elektroninę bankininkystę ar naudojantis mokėjimo kortele, jam tekdavo vykti į banko skyrių (kartais – kitame mieste) ir ten pasiimti pinigus grynaisiais. Maždaug pusėje iš visų Lietuvos antstolių rūmuose gaunamų skolininkų skundų buvo reiškiamos pretenzijos dėl sunkumų naudojantis LDS lėšomis. Lietuvos antstolių rūmai periodiškai kreipdavosi į Teisingumo ministeriją ir bankus, kviesdami spręsti įsisenėjusias problemas.
Pokyčius paspartino nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai. Įstatymas įpareigojo mokėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad areštuotos sąskaitos savininkas galėtų disponuoti nustatyto dydžio pinigų suma naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis (išskyrus kredito korteles), o jei paslaugų teikėjas mokėjimo kortelių neišduoda – kitais būdais.
Dabar, kai LDS instrumentas jau be kliūčių veikia realiame gyvenime, sklandžiam išieškojimo procesui užtikrinti tereikia pačių skolininkų aktyvumo. Svarbu operatyviai teikti antstoliams duomenis apie gaunamas ir net apie ateityje planuojamas gauti lėšas, iš kurių skolos nėra išieškomos arba išieškomos ne visa apimtimi.
Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. išieškojimas negalimas iš tokių lėšų: valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Informaciją apie didelę dalį skiriamų pašalpų antstoliai gali patikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, bet ne visi duomenys joje paskelbiami operatyviai. Pasitaiko atvejų, kai sistemoje duomenų dar nėra, o asmuo pašalpą jau gauna arba netrukus gaus keleto mėnesių pašalpas vienu metu ir jam bus pervesta didesnė pašalpų suma, negu vienam mėnesiui nustatoma laisvai disponuojama suma. Todėl skolų turinčiam žmogui patartina pačiam pasirūpinti, kad jam pervedamų lėšų kilmę antstolis sužinotų kuo greičiau. Tai apsaugo nuo galimų nepatogumų ir skolingą žmogų, ir antstolio kontorą, kadangi vėliau netenka rūpintis išieškotų pašalpos lėšų grąžinimu.
