„Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,3 proc. Kaimyninių Latvijos ir Estijos ūkis augs sparčiau – atitinkamai 4,2 proc. ir 3,5 proc.
Pasaulinės ekonomikos sveikata yra labiausiai subalansuota, sinchronizuota, ji yra palanki tokioms mažoms ir į išorę orientuotoms šalims kaip Lietuva, Latvija ir Estija, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
„Visos Baltijos šalys rikiuojasi tarp ES augimo lyderių, Estija ir Latvija išvis išsiveržė į priekį. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimą lemia tiek eksportas, tiek vidaus rinka. Makroekonominė sveikata yra geriausia per bent 10 metų“, – žurnalistams antradienį sakė „Luminor“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Augimą skatins netikėtai spartus euro zonos augimas, istorines aukštumas pasiekę ekonominių vertinimų bei vartotojų lūkesčių rodikliai.
„Globalios tendencijos stebina, visi didina prognozes. Lūkesčiai didžiosiose ekonomikose fiksuoja naujus rekordus. Pasaulinės ekonomikos sveikata yra labiausiai subalansuota, sinchronizuota, ji yra palanki tokioms mažoms ir į išorę orientuotoms šalims kaip Lietuva, Latvija ir Estija“, – aiškino analitikė.
Kainos augs nebe taip sparčiai
Infliacija, ekonomistų teigimu, išsikvepia. Šiemet vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,5 proc. dėl santūresnės „importuojamos“ infliacijos ir kuklesnių akcizų pokyčių.
„Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių keletą metų iš eilės sparčiai brangstančiomis paslaugomis“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, praėjusių metų pabaigoje infliacija pradėjo reikšmingai veikti realias mažmeninės prekybos apyvartų apimtis.
„Infliacija pradėjo gniaužti vartojimo apetitą. Namų ūkiai atsisako tam tikro vartojimo krepšelio dalies“, – vis tik, analitikės teigimu, šiais metais vartojimas atsitiesė ir kainos nebe taip smarkiai gąsdina pirkėjus.
Geri eksporto rodikliai
„Kita labai gera žinia, kuri mus pasiekė, tai eksporto rodiklių grįžimas į įprastą ritmą. Tiek paslaugų, tiek prekių eksportas augo dviženkliais skaičiais. Tą lėmė pagrindinių rinkų augimas“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
37 proc. Lietuvos eksporto sudaro lietuviškų prekių eksportas, ir jos daugiausia keliauja į Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Latviją.
Reeksportas sudaro apie 30 proc. viso eksporto, kur pagrindinė rinka yra Rusija – 33,9 proc. visų reeksportuojamų prekių keliauja būtent ten.
Paslaugų eksportas sudaro 25 proc., kur pagrindinė rinka taip pat yra Rusija, nes su ja glaudžiai dirba Lietuvos transporto sektorius.
Žygimantas Mauricas: turim galimybių vytis Vakarus
„Mes šiuo metu, žiūrint į istorinę perspektyvą, gyvenam gana neblogai. Taip gerai negyvenom jau 400 metų. Bet mes niekada taip gerai negyvenom, kaip Vakarų Europa“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Manau, kad Lietuvos sportinė forma ir stiprus imunitetas sudaro gana realias prielaidas generuoti ilgalaikį 3,5 proc. metinį augimą jeigu bus pilnai išnaudotas šalies augimo potencialias, – kalbėjo Ž.Mauricas
Arčiausiai Lietuva prie Vakarų Europos buvo priartėjusi daugiau nei prieš 400 metų. Šalies BVP siekė 86 proc. Vakarų Europos BVP.
Jeigu 2030 metais Lietuva norėtų priartėti prie Europos Sąjungos ir pasiekti bent 86 proc. Vakarų Europos bendrojo produkto vidurkio, reikėtų, kad kasmet šalies ūkis augtų po 3,5 proc.
Lietuva turi galimybių toliau vytis Vakarų Europą, pridūrė analitikas.
„Manau, kad Lietuvos sportinė forma ir stiprus imunitetas sudaro gana realias prielaidas generuoti ilgalaikį 3,5 proc. metinį augimą jeigu bus pilnai išnaudotas šalies augimo potencialias“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
