Pasaulio banko duomenimis, nafta sudaro 65 proc. Norvegijos eksporto, o pajamos iš jos pardavimo sukuria 8 proc. BVP. Rusijoje šie rodikliai, atitinkamai, yra 70 ir 13 proc. Vis dėlto, naftos kainų kritimas šių šalių valiutas paveikė nevienodai. Nuo 2014 m. liepos naftai atpigus 60 proc., rublis nuvertėjo 50 proc. , o krona – tik 25 proc.
Nuo 1967 m. Norvegija dalį iš prekybos nafta gautų pajamų atideda į gerovės fondą. Iš pradžių naftos doleriai keliauja į fondą, o po to už juos perkamos akcijos ir obligacijos užsienio valiuta.
Naftos kainoms krentant, Oslas naftos pinigus pradeda naudoti išlaidų didinimui. Kitaip tariant, yra perkamos kronos ir tuo pačiu stiprinama nacionalinė valiuta.
Visai neseniai Norvegijos vyriausybė pasinaudojo šiuo fondu ir dabar į jį laikinai nukreipia mažiau pinigų, nei įprastai. Tai reiškia, kad norvegų santaupos atlieka saugos pagalvės funkciją, amortizuojant krentančių naftos kainų poveikį šalies ekonomikai.
Panašiai elgiasi kitų šalių centriniai bankai, kurie kaupia rezervus užsienio valiuta ir juos panaudoja, kad būtų palaikomas savo valiutos kursas.
