Giedrius Rimša. Užburtas „trūksta lėšų“ ratas: ar galima iš jo ištrūkti?

Lietuvos gyventojai pagal nuostatas gyvybės draudimo vaikui atžvilgiu pasiskirstę į tris apylyges dalis. Naujausios apklausos, kuri buvo atlikta Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu, duomenimis, 32 proc. respondentų yra arba buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį savo vaikui, 31 proc. nurodė, kad per gyvybės draudimą vaikui nekaupia, likusiems gyventojams ši paslauga kol kas neaktuali, tačiau vertinama pozityviai.
Giedrius Rimša
Giedrius Rimša / Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvybės draudimas gali būti ne tik finansinė apsauga, bet ir ilgalaikės šeimos finansinės strategijos dalis. Pastaroji paslaugos pusė ypač svarbi, kai kalbame apie gyvybės draudimą vaikui. Minėta apklausa atskleidė, kad gyvybės draudimas dažniausiai pasirenkamas norint sukaupti lėšų vaiko studijoms ar profesinės karjeros pradžiai.

Paradoksalu, bet tik 14 proc. iš tų, kurie nusprendžia nesudaryti gyvybės draudimo sutarties vaikui, jo finansine ateitimi galėtų pasirūpinti savarankiškai.

Nedrausti vaiko dažniau nusprendžia šeimos, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį yra mažiausios, o sprendimas dažniausiai grindžiamas lėšų trūkumu įmokoms.

Išsilavinimas kainuoja

Vaikus į gyvenimą išleidžiančios šeimos žino, kad kokybiškos studijos kainuoja, todėl pasikliauti sėkme ar leisti vaikams savo ateitimi pasirūpinti patiems vis labiau konkurencingame pasaulyje yra rizikinga.

Didžioji dalis respondentų, remdamiesi asmenine patirtimi, nurodė, kad savarankiško gyvenimo pradžiai reikia būti sukaupus bent 20 000 eurų. Tiesa, mažiausias pajamas gaunantieji dažniau įvardijo perpus mažesnę sumą, tačiau ir ji šeimoms yra reikšminga.

Lietuvoje studijoms įmanoma paimti paskolą, tačiau skolintis kainuoja, o valstybės remiama paskola greičiausiai nepadengs visų pragyvenimo išlaidų.

Kalbant apie studijas užsienyje, kai kuriose šalyse metinė studijų kaina gali siekti tūkstančius. Bet net ir tuo atveju, kai mokslas studentams iš Europos Sąjungos šalių nemokamas, pragyvenimui prireiks nemažos sumos, kuri gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų per mėnesį.

Galima įdarbinti „vaiko pinigus“

Nuostata, kad įmokoms trūksta lėšų, gali atsirasti nepasidomėjus, kiek ši paslauga kainuoja iš tiesų, bei nepagalvojus apie alternatyvius šaltinius įmokoms.

Vienu iš jų galėtų būti, pavyzdžiui, universali išmoka vaikui, arba vadinamieji „vaiko pinigai“, kurie nuo šių metų pradžios siekia 96,25 euro per mėnesį. Bent dalį šios sumos, jeigu finansinės galimybės neleidžia atidėti visos, galima nukreipti į gyvybės draudimą su kaupimu, kad per sutarties laikotarpį vaikas turėtų draudimo apsaugas nuo įvairių draudžiamųjų rizikų, o iki pilnametystės būtų sukaupta lėšų jo savarankiško gyvenimo pradžiai.

Skirtingos gyvybės draudimo įmonės gali pasiūlyti skirtingą kainodarą, todėl, svarstant sudaryti gyvybės draudimo sutartį vaikui, patartina pasikalbėti ne su viena iš jų ir palyginti kelis pasiūlymus.

Taip pat verta prisiminti, kad tėvai, sudarę gyvybės draudimo sutartį vaikui, deklaruodami pajamas gali susigrąžinti iki 300 eurų nuo per metus įmokėtų draudimo įmokų. Šiuos pinigus taip pat galima toliau investuoti ir taip didinti vaiko išsilavinimui bei ateičiai kaupiamą sumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis