Su ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi antradienį susitikęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako paprašęs imtis ministro vadovauti procesui, nes padėtis kelia nerimą.
„Ministrui pristatėme situaciją dėl „Metrail“ bylos, kuri strigusi Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijoje, klausimas neišsisprendžia jau beveik metus. Kadangi tai liečia 2 tūkst. verslo įmonių, baudų sumos gali būti apie 30 mln. eurų, ta nesprendžiama situacija kelia nerimo, todėl ūkio ministro paprašėme, kad jis galėtų imtis lyderystės ir šį klausimą išspręsti“, – antradienį BNS po susitikimo su ministru teigė L.Vilimas, atstovaujantis didiesiems prekybos tinklams, privalantiems susimokėti milijonines aplinkos mokesčio sumas.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija neturi politinės valios ir ryžto, todėl nuspręsta pagalbos kreiptis į ūkio ministrą.
„Nors esame gavę ir žodinius patvirtinimus iš Vyriausybės vadovų, kad klausimas bus išspręstas, bet viskas gresia dideliu skaičiumi bylų, sukurtas didelis chaosas ir norime, kad situacija išsispręstų“, – kalbėjo L.Vilimas.
Ūkio ministro patarėjas Egidijus Jurgelionis BNS teigė, kad sprendimą šioje situacijoje privalo priimti Aplinkos ministerija.
„Ūkio ministerija yra ne kartą išsakiusi savo poziciją, kad ginčas turi būti sprendžiamas abipusiu sutarimu ir neturi daryti neigiamos įtakos šalies investicinei aplinkai“, – BNS teigė E. Jurgelionis.
Derėjosi dėl taikos sutarties
Pavasarį Aplinkos ministerija pranešė pritarianti taikos sutarčiai tarp aplinkosaugininkų bei įmones vienijančių asociacijų. Tuomet teigta, jog verslas įsipareigoja per 5 metus sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų, viršijant šiuo metu nustatytas užduotis. Įsipareigojimų užtikrinimui verslas taip pat sukurs 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.
Tuometinis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD), kuris šiuo metu kartu su kitais regioniniais departamentais yra apjungtas į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), turėjo įsipareigoti atšaukti savo sprendimą, kuriuo buvo panaikintos įmones vienijančioms organizacijoms „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) bendrovės „Metrail“ išrašytos atliekų sutvarkymą įrodančios pažymos.
Vis dėlto, L.Vilimo teigimu, aplinkosaugininkai šios taikos sutarties iki šiol nėra pasirašę.
„Mes pateikėme visą planą ir užtikrinimus ir jei teismas patvirtintų taikos sutartį, niekas netektų atsakomybės, bet jie nepasirašo ir klausimas link išsisprendimo nėra pajudėjęs“, – aiškino prekybininkų atstovas.
Taikos sutartį turėtų tvirtinti ginčą tarp šalių nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas. Artimiausias jo posėdis numatytas lapkričio 27 dieną. Teismas taip pat nagrinėja ne vieną atskirą įmonių skundą aplinkosaugininkams.
Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys BNS sako negalintis pasirašyti taikos sutarties, kurios įsipareigojimų įgyvendinimas nepriklauso nuo aplinkosaugininkų.
„Šiai dienai jokio protokolinio aptarimo, fiksavimo aš neturiu, nesu supažindintas ir nežinau, ką verslininkai turi omenyje, apie kokius susitarimus kalba, kas jiems buvo žadėta. Jie elektroniniu laišku vienam iš darbuotojų buvo siuntę taikos sutarties variantus, bet susidarome tokią nuomonę, kad to, ką jie įsivaizduoja ir ko jie prašo, yra ne mūsų lygio. Mes negalime spręsti klausių, kurie turi būti sprendžiami Vyriausybės lygiu“, – BNS sakė V.Laukys.
Anot jo, Vyriausybei sulaukus pramonininkų kreipimosi, departamentas šią savaitę Aplinkos ministerijai pateiks informaciją apie situaciją.
„Situacija yra sudėtinga, kyla klausių dėl visų patikrinimų, bet teisės aktus ne mes priimame, mes tik privalome jais vadovautis“, – teigė V. Laukys.
Siekiant taikos, Vyriausybė gegužės pabaigoje nusprendė keliskart – nuo 753 eurų iki 186 eurų – sumažinti metalo pakuočių tvarkymo įkainius. Seimas rugsėjo pabaigoje pritarė tokiam siūlymui, tačiau galutinį sprendimą turės priimti vėliau.
Dalis įmonių jau susimokėjo
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas. V. Laukio teigimu, dalis įmonių nelaukdamos teismų sprendimų mokesčius jau susimokėjo, tačiau konkretaus įmonių skaičiaus ar sumokėtų mokesčių sumos jis nedetalizavo.
Nei aplinkosaugininkai, nei pačios įmonės konkrečių joms priskaičiuotų mokėtinų sumų neatskleidžia. Tačiau dalis įmonių tokią informaciją atskleidė savo finansinėse ataskaitose. Pavyzdžiui, alaus gamintojai „Švyturys-Utenos alus“ gresia sumokėti beveik 3,3 mln. eurų, kitai alaus gamintojai „Kalnapilio-Tauro grupei“ – apie 2,2 mln. eurų aplinkos mokesčių.
Aplinkosaugininkai įmonių dokumentus apie sutvarkytas atliekas už 2013 metus turi patikrinti per iki šių metų pabaigos, nes vėliau sueis penkerių metų senaties terminas.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atliko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) kartu Vilniaus apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla dėl valstybei galbūt padarytos 6 mln. eurų žalos liepos viduryje perduota Vilniaus apygardos teismui.
