Preliminariais duomenimis, iki nustatytos dienos į valstybės biudžetą surinkta per 56 mln. eurų šio įnašo, kuris bus skirtas karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Viso avansinę įmoką sumokėjo 18 kredito įstaigų.
„Šiomis sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis Seimo priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas svariai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo. Šio įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, projektams finansuoti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuva buvo ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priėmė sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios. Vėliau planus dėl papildomo bankų apmokestinimo pristatė ir Italijos vyriausybė.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu pernai tuo pačiu laiku. Jeigu situacija nepasikeis, tikėtina, kad 2023 m. bankų pelnas Lietuvoje gali siekti apie 1 mlrd. eurų.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymu, kuriam gegužės pradžioje didele balsų dauguma pritarė Seimas, nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija ketverių finansinių metų vidurkį. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.
Remiantis įstatymo projekto rengimo metu atliktais preliminariais skaičiavimais, per visą įnašo galiojimo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. pabaigos, solidarumo įnašas iš viso galėtų sudaryti apie 410 mln. eurų. Pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo.
Laikinojo solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Įstatymas taikomas tik tai neplanuotai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais.
Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje prisidėjo prie sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augančio indėlių lygio ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų gyventojų indėlių nei paskolų.
Rusijai pradėjus neišprovokuotą karą Ukrainoje, išaugus infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino ir tebedidina pagrindines palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko ECB sąskaitose. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams moka palūkanas.
Dėl didžiulio ir neįprasto tokiu atveju likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Rusijos karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis.
