„Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, – drąsiai kalbėjo A. Sysas. „Produktyvumas augo, darbo našumas augo, pelningumas augo, darbo užmokestis sėdi ir dar atsilieka.“
„Gripas mus užpuola kasmet, tačiau jis būna mutavęs, su neigiamomis pasekmėmis žmonėms. Tai lygiai tas pats yra ir su progresiniais mokesčiais“, – kontrargumentavo A.Sysui laidoje dalyvavęs Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Gripas mus užpuola kasmet, tačiau jis būna mutavęs, su neigiamomis pasekmėmis žmonėms. Tai lygiai tas pats yra ir su progresiniais mokesčiais“, – sakė Žilvinas Šilėnas
G.Nausėda laidoje „Atviras pokalbis“ iškėlė klausimą, ko yra siekiama progresinių mokesčių sistema: „Jeigu tie mokesčiai yra skirti tam, kaip sako ponas Sysas, kad pagerintų būseną arba nuotaiką, žinoma, galima daliai geriau uždirbančiųjų pakelti tuos mokesčius, kitai daliai palikt tokius pačius ir visi bus laimingi, kad ta dalis – 5-7 procentai yra apmokestinti labiau, o iš to gal bus surinkta apie 20 mln. litų papildomai, atsižvelgiant į visą atlyginimų hierarchiją. Tie 20 mln. litų išeis per kaminą visame bendrame valstybės išlaidų katile. Ir tie, į kuriuos orientuota reforma, į jų socialinį gerinimą – nieko nepajus.“
Pašnekovas pasakojo, kad jeigu norima pasiekti tokį modelį, kada daliai tarifas yra pakeliamas, o daliai – sumažinimas ir pasiekiamas savotiškas balansas, o po tokios mokesčių reformos ir progresinių mokesčio įvedimo bendra mokesčių suma nepakinta, tai padaryti įmanoma. Bet ekonomistas pridūrė, kad matematiškai tai būtų labai sudėtinga įgyvendinti.
G.Nausėdos teigimu, Lietuva turi didelę dalį žmonių, kuri uždirba mažiau negu vidutiniškai, tam tikrą dalį, kuri uždirba vidutiniškai ir nykstančiai mažą dalį, kuri gauna daugiau negu 10 tūkst. Lt, net pakankamai mažą dalį, dirbančią daugiau nei už 5 tūkst. Lt.
„Ką reikia padaryti toms avelėms, kurios ant savo kūno turi šiek tiek vilnos, kad jas būtų galima apkirpti taip, kad tos vilnos užtektų didžiajai daliai Lietuvos dirbančiųjų, kurie tos vilnos neturi?“ – kėlė klausimą G. Nausėda.
Lietuvoje atlyginimų hierarchija, lyginant ją su Švedija ar Šveicarija, kuriose yra progresiniai mokesčiai, yra neproporcinga
Tos vilnos, pašnekovo teigimu, paprasčiausiai neužteks. Lietuvoje atlyginimų hierarchija, lyginant ją su Švedija ar Šveicarija, kuriose yra progresiniai mokesčiai, yra neproporcinga. G. Nausėdos nuomone, jaučiama pernelyg didelė atskirtis tarp tų, kurie gauna minimalų darbo uždarbį, ir uždirbančiųjų daugiau nei didžioji šalis gyventojų.
„Jei kažkada tai būtų diskutuojama ar, neduok Dieve, įgyvendinama, tai tikrai turėtų eiti su „Sodros“ lubomis“, – užtikrino G. Nausėda.
Pasak A. Syso, kuris kategoriškai nesutinka su G. Nausėdos teiginiais, net 92 proc. Lietuvos žmonių, jei būtų įvesti progresiniai mokesčiai, niekas nepasikeistų, o ir investitorių šalis neprarastų, kaip laidoje „Atviras pokalbis“ tikino G. Nausėda.
„Pigi darbo jėga apmokestinta nebūtų“, – teigė A. Sysas.
„Pagal tai, ką šiandien gauna Lietuvos dirbantieji, kurie dirba visą darbo savaitę per mėnesį, t.y. milijonas dirbančiųjų tiktai, pagal tai, kas yra pasiūlyta, tai yra 950 mln. litų per metus“, – progresinių mokesčių naudą užtikrino A. Sysas.
G.Naudėda pažadėjo A. Sysui po laidos pasitikslinti savo skaičiavimus ir pažiūrėti, ar jie sutampa su vicepirmininko pateiktais duomenimis.
Laida „Atviras pokalbis“ transliuojama antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 9.10 val.
