„Manyčiau, kad įstatymų paketas yra tobulintinas, kadangi buvo ir prezidentės veto kai kurie pasiūlymai svarstytini ir galbūt prie jų bus grįžta, ir turėtų būti grįžta pakankamai greitai. Bet šiaip tai yra žingsnis į priekį ir, manau, netrukus atsispindės visuose Lietuvos vertinimuose: verslo konkurencingumo, investicinio patrauklumo. Na, o realiam gyvenimui įtakos tai turės ne anksčiau nei nuo kitų metų“, – BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, teigiama Darbo kodekso įtaka ekonomikai pasimatys kiek vėliau, tačiau jeigu įstatymų pakete bus trūkumų – juos pamatyti bus galima anksčiau. Ekonomistas tikina, kad darbuotojai neturėtų jausti neigiamų pasekmių, nes šiuo metu rinkoje jų trūksta.
„Bet kuriuo atveju esame tokioje verslo ciklo stadijoje, kai darbuotojams nėra dėl ko nuogąstauti, o jeigu atsiras kažkokių plyšių, nepalankių darbuotojams būtent verslo ciklo pasikeitimo metu, kai ekonomika pradės lėtėti, jei ekonomiką ištiktų krizė, tada reiktų taisyti, bet dabar, sėdint kabinete, sunku yra iš anksto numatyti silpnąsias vietas“, – teigė G.Nausėda.
Jis stebėjosi, jog Seimas artėjant rinkimams atmetė prezidentės veto, nes kodekso projektas Seimo narius pasiekė pačiu netinkamiausiu metu – prieš naujus rinkimus.
„Esu nustebintas. Šis įstatymo projektas pasiekė Seimą pačiu netinkamiausiu metu, kuomet rinkimai visiškai čia pat ir politikai ir partijos galbūt norėtų priiminėti populiaresnius sprendimus, tačiau Seimas įveikė šitą uždavinį. Nors ir užsidėję slidininko batus, politikai sugebėjo sužaisti krepšinį ir reformas įgyvendino“, – BNS sakė G.Nausėda.
Seimas trečiadienį atmetė prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė. Naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo kitų metų pradžios.
