Ekonomistas pastebi, jog kaimyninės Baltijos šalys su šešėline ekonomika
tvarkosi geriau, nei tai kol kas pavyksta Lietuvai.
Mokesčių pinigai tarsi aplenkia biudžetą
„Esant labai panašiems mokesčių tarifams ir mokesčių struktūrai, mokesčių naštai, Lietuvoje per nacionalinį biudžetą yra perskirstoma mažesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Reiškia, mūsų valstybei kol kas nepavyksta susirinkti to, kas jai priklauso pagal įstatymus“, – vertino pašnekovas.
Šešėlio masto dydį Lietuvoje, pasak ekonomisto, rodo ir Europos Sąjungos institucijų apskaičiuotas atotrūkis tarp galimo surinkti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir realiai surenkamo.
Šis atotrūkis Lietuvoje yra bene didžiausias, išskyrus Rumuniją. Ir nemažėja
„Šis atotrūkis Lietuvoje yra bene didžiausias, išskyrus Rumuniją. Ir nemažėja. Turint omenyje, kad surenkame 35 proc. mažiau pridėtinės vertės mokesčio, negu potencialiai būtų galima surinkti, galime pasakyti tik tiek, kad šis, pagrindinis mūsų biudžeto finansus formuojantis mokestis, surenkamas neefektyviai. Didele dalimi tai – dėl šešėlinės ekonomikos“, – padarė išvadą G.Nausėda.
Ekonomistas, kaip ir anksčiau šia tema kalbėjęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad dėl tokios situacijos stipriai kenčia viešųjų išlaidų finansavimas. O viešosios išlaidos skiriamos ne tik valstybės tarnautojų darbui apmokėti – iš biudžeto taip pat finansuojami gydytojai, mokytojai, policininkai.
Atlyginimas „po stalu“ atsirūgs ateityje
„Mokesčių surinkimas yra viešoji gėrybė. Visi sutinka, kad būtų gerai pasiekti kuo geresnį mokesčių surinkimą, bet, deja, ne visi nori patys įnešti savo indėlį. Tai skamba maždaug taip: „Būtų gerai, kad visi mokėtų mokesčius. Bet aš pats tai nelabai noriu mokėti...“, – sakė pašnekovas.
Kadangi daugiau ar mažiau visi esame socialinių paslaugų vartotojai, palaikydami šešėlinę ekonomiką nusiskriaudžiame patys save. Tačiau šiandien tai atrodo logiškai paaiškinama.
„Tie pinigėliai, kuriuos jie nuslepia nuo mokesčių inspekcijos, atrodo „arčiau kūno“, – sako G.Nausėda. – Jie jau dabar gali tais pinigais disponuoti nepaisant nedidelių rizikų. O kokią naudą jie gautų iš valstybės biudžeto? Šie žmonės samprotauja: „Na žinoma! Išdalins visiems kitiems, o man ir nebeliks.“ Toks samprotavimas visuomenėje ganėtinai populiarus“.
Ekonomistas paaiškina, kodėl dėl tokio požiūrio nukenčiame: pavyzdžiui, atlyginimo mokėjimas „po stalu“ reiškia ne ką kitą, kaip mažesnę pensiją po 10-20 metų.
„Jeigu žmogus galvotų apie ateitį, matyt, jis mėgintų kalbėtis su darbdaviu, kad tokia praktika baigtųsi. Bet dabar jis sutinka su tokiomis sąlygomis“,– sakė pašnekovas.
Slėpti mokesčius turėtų neapsimokėti
Pokalbiui pasisukus apie tai, kokios priemonės galėtų mažinti šešėlinės ekonomikos mastus ateityje G.Nausėda teigė dedantis viltis į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą.
Sudėtingiau galbūt tvarkytis su šešėlinio atlyginimo problema. Čia postūmio galima tikėtis tuomet, jei pavyktų sumažinti darbo mokesčių naštą.
„Šios sistemos diegimas jau davė rezultatų 2014-2015 metais. Ir manau, kad dar ne visas jos potencialas atsiskleidė. Kokia jos esmė? Kartais ne grasinimai, bet tiesiog didesnis dėmesys tam tikriems mokesčių mokėtojams, žvilgsnis į jų veiklą tarsi per padidinamąjį stiklą, duoda rezultatų. Tie mokesčių mokėtojų pradeda deklaruoti ženkliai didesnes PVM sumas, nei tai darydavo anksčiau. Sudėtingiau galbūt tvarkytis su šešėlinio atlyginimo problema. Čia postūmio galima tikėtis tuomet, jei pavyktų sumažinti darbo mokesčių naštą“, – svarstė SEB banko prezidento patarėjas.
Kuo mokesčiai mažesni, tuo labiau mažėja ir motyvacija ieškoti kokių nors mokesčių vengimo būdų ar mokėti atlyginimus vokeliuose. „Neapsimoka. Prisiimi didelę riziką, o laimi mažiau, nei galėdavai laimėti anksčiau. Tačiau rinkimus laimėjusios partijos ir ketina darbo mokesčių naštą mažinti. Tad manau, efekto galima pasiekti“, – vylėsi ekonomistas.
Kovoje su kontrabanda koją kiš aplinkinės valstybės
O ką daryti su kontrabanda? Šioje srityje G.Nausėda jau pasiginčytų su į Seimą žengiančių politikų užmojais. Ekonomisto nuomone, įvairūs apribojimai įsigyti alkoholį kontrabandos problemą tik pagilins.
„Tie pavyzdžiai, į kuriuos mes žvalgomės – Skandinavijos valstybės su egzistuojančių alkoholio pardavimo monopoliu... Tai yra kiek kitokios ir mokesčių mokėjimo, ir rinkos kultūros valstybės. Lietuvoje bet koks oficialaus alkoholio pirkimo ribojimas – ypač jei jis bus daromas drastiškomis priemonėmis – suaktyvins „pilstuko“ gamybą, kontrabandą. Tai bus „šalutinis efektas“: alkoholiniai gėrimai iš Baltarusijos, Lenkijos ar dar iš kitur bus vežami per sieną ir vartojami. Klausimas – ar mes šito norime? Ar mes tam esame pasiruošę?“, – prognozavo G.Nausėda.
Taigi, tarsi spręsdami vieną opią savo šalies problemą galime dar giliau įklimpti į tą, kuri taip pat vis dar nėra išspręsta.
