Subalansuota plėtra skirtingose ekonomikose G.Nausėdai kelia optimizmą ir viltį, kad jei ir kiltų nauja finansų krizė, padariniai Lietuvai būtų visiškai kitokie nei 2009–2010 metais.
Kaip Lietuva pasitiktų naują finansų krizę? Prieš krizę Lietuvoje buvo deficitas biudžete, o dabar, kad ir kuklus, yra perteklius. „Tuometinė valdžia nesugebėjo pasiekti pertekliaus, ir tai rodo tuometinį nenorą imtis finansinės drausmės“, – sakė G.Nausėda.
Dabar, pasak jo, situacija yra kita. Jis mato visas prielaidas, kad šalyje fiskalinis biudžeto perteklius išliks ir toliau, nors nuo estų taupumo mes dar gerokai atsiliekame. Fiskalinė politika turi būti nuosekli, sakė jis.
Nors gyventojų ir bendrovių įsiskolinimas auga, bet jis yra mažesnis nei prieš dešimtmetį, pastebėjo pranešėjas. Be to, ir patys bankai yra mažiau priklausomi nuo išorės.
Tuo tarpu būsto įperkamumas yra dvigubai didesnis, o kainos – penktadaliu mažesnės nei 2007 metais, pastebėjo banko prezidento patarėjas. G.Nausėdai NT rinkos burbulas neatrodo išsipūtęs, todėl jis sprogimo grėsmės nemato. Taigi rinka aukštos temperatūros taip ir nepasiekė, teigė banko atstovas.
Tiesa, darbuotojų spaudimas darbdaviams kelti atlyginimus tik didės. „Valdžia kol kas laikosi dviprasmiškos situacijos – valstybės tarnautojams algas didina lėčiau nei tai daro privatus sektorius. Darbo užmokesčiui reikia leisti augti laisvai, atsižvelgiant į darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį“, – sakė G.Nausėda.
Jei krizė artimiausiu metu kils, jo įsitikinimu, ji kils finansų rinkose.
Kalbėdamas apie galimą prekybos karą tarp JAV ir ES, SEB banko prezidento patarėjas sako, kad tai didžiausią nerimą keliantis veiksnys. „Prekybos karai, deja, šiandien yra galimi“, – sakė jis, priminęs Donaldo Trumpo priešrinkimines kalbas. Tiesa, prekybos karas niekada nebūtų vienpusis, tačiau pralaimėtų abi pusės, įsitikinęs ekonomistas.
Kalbėdamas apie pasaulio ekonomikos plėtrą, po paskutinio nuosmukio pakilimas tęsiasi pakankamai ilgai, ir artėja prie rekordo, pastebėjo G.Nausėda. Tačiau augimo tempai lėtesni nei būta iki krizės, ir tai natūralu. Beje, JAV ekonomika daug labiau įkaitusi negu euro zonos ūkis. JAV nedarbo lygis yra mažesnis nei natūralus, nors kol kas dar tai neišprovokavo atlyginimų didėjimo.
Centrinių bankų pinigai ieško investavimo, o pati rinka jau prisimaitinusi. „Rinka jau atsiriaugėjo pigių pinigų. Tiesa, ar tai jau rodo skrandžio problemas, dar anksti pasakyti“, – vaizdžiai kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.
