SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,8 proc., kitąmet – 3 proc. Infliacija šiemet sieks 0,3 proc., kitąmet paspartės iki 1,2 proc.
Pasaulio ekonomika šiemet augs 3,6 proc., Kinijos ūkis ūgtels 6,5 proc.
„Tas augimas ir Kinijai jau atrodo pakankamai optimistiškas. Net ir aukščiausi pareigūnai puse lūpų pradeda abejoti, o tai labai retai atsitinka Kinijos viešajame gyvenime“, – pristatydamas makroekonomikos apžvalgą ketvirtadienį sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Rusijoje turėtų būti fiksuojamas 0,8 proc. BVP nuosmukis.
„Pajuokavau, kad rublį galima būtų susieti su nafta. Už vieną rublį galima nusipirkti 66 mililitrus naftos, toks yra ekvivalentas ir jo galime laikytis toliau“, – sakė ekonomistas.
Didelė naftos pasiūla yra pagrindinė mažų jos kainų priežastis. Stabilizuoti situaciją galėtų atsigaunanti naftos paklausa, tačiau dėl santūrios pasaulio ekonomikos plėtros tai yra sunkiai tikėtina.
Naftos kainą padidinti galėtų ir OPEC sprendimas sumažinti naftos gavybą. Pastaruosius kelis kartus kartelis to nedarė, siekdamas išlaikyti rinkos dalį. OPEC narės nėra vieningos šiuo klausimu – lyderiaujanti Saudo Arabija siekia išlaikyti gavybą, o sunkiai ekonomiškai besivystanti Venesuela norėtų sumažinti gavybos kvotas.
SEB teigimu, nuo naftos eksporto priklausančios šalys patiria milžinišką finansinį spaudimą ir gelbėjasi, kaip gali, pavyzdžiui, didindamos naftos gavybą.
Tuo metu Lietuva, nepaisant globalios ekonomikos destabilizacijos pavojaus, išlošia iš pigesnio energetikos išteklių importo.
Tuo metu Lietuva, nepaisant globalios ekonomikos destabilizacijos pavojaus, išlošia iš pigesnio energetikos išteklių importo.
Gelbėjimosi ratas transporto sektoriui
Pernai transporto sektorius laižėsi žaizdas, kurias atvėrė Rusijos sankcijų įvedimas ir ekonomikos nuosmukis. Ypač smarkiai mažėjo pajamos tų įmonių, kurios dirbo su Rytų rinkomis.
Krovinių pervežimo įmonėms gelbėjimosi ratu tapo smarkiai kritusios degalų kainos. Jos smuko tiek, kad leido įmonėms uždirbti daugiau nei 2014 metais, nepaisant to, kad Vakarų rinkos yra mažiau pelningos nei Rytai.
2014 metais transporto ir saugojimo veikla sukūrė 12 proc. bendros metinės pridėtinės vertės šalyje – tik prekybos ir apdirbamosios pramonės sektorių indėlis buvo didesnis.
Tačiau G.Nausėda neskuba džiaugtis mažomis naftos kainomis – trumparegiškai žiūrint, tai yra gerai Lietuvai, tačiau iš tiesų destabilizuoja pasaulio ekonomikos padėtį, taigi kyla grėsmių ir Lietuvai.
„Galime galvoti, kad pigūs ištekliai yra gėris, bet naftos kainų kritimas poliarizuoja pasaulį į dvi dalis. Vieni mėgaujasi, kitiems nafta yra pajamų generavimo šaltinis. Jų problemos vers jas elgtis desperatiškai, ką mes ir matome“, – kalbėjo G.Nausėda.