Jo ekspertų dabartiniais vertinimais, 19 valstybių vienijančios euro zonos bendrasis vidaus produktas 2022 metais didės 4,4 proc., 2023-aisiais – 2,5 proc., o JAV – atitinkamai 3,5 proc. ir 2,2 procento.
„Goldman Sachs“ analitikas Svenas Jaris Steenas sakė, jog Europos ekonomikos augimą skatins du pagrindiniai veiksniai – COVID-19 pandemijos poveikio mažėjimas ir santykinai švelni kreditavimo politika.
Jis pabrėžė, kad euro zonos narės iki šiol neįvedė rimtų ribojančių priemonių, reaguodamos į naujosios omikron koronaviruso atmainos plitimą, taip išvengdamos rimto ekonomikos nuosmukio, be to, tikėtina, jog kreditavimo politika euro zonoje išliks švelnesnė nei Jungtinėse Valstijose.
„Goldman Sachs“ taip pat akcentuoja tai, kad euro zonos šalių vyriausybės artimiausiais metais investuos dideles sumas į įvairius projektus, toliau skirstydamos 750 mlrd. eurų dydžio Europos atsigavimo fondą.
Tuo tarpu kyla abejonių, ar JAV prezidento Joe Bideno administracijos sukurta 1,8 trln. dolerių vertės programa „Build Back Better“ bus įgyvendinta. Anot „Goldman Sachs“, realų pavojų šiam planui kelia šalies įstatymų leidėjų nesutarimai dėl jo.
