Atnaujintose „Google Payments“ paslaugų teikimo sąlygose klientams nurodoma, kad dėl „Brexit“ procesų „Google“ mokėjimų paslaugas pradės teikti iš „Google Ireland Limited“ bendrovės Airijoje – nuo balandžio 4 d.
Anksčiau buvo skelbiama, kad mokėjimų ir finansines paslaugas ketino teikti biuras Lietuvoje – „Google Payment Lithuania“.
Po ilgų procesų dar pernai gruodį Lietuvos banko valdyba bendrovei „Google Payment Lithuania“ suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę leisti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas.
JAV interneto milžinės „Google“ įsteigta bendrovė „Google Payment Lithuania“ pernai padidino kapitalą nuo 2500 Eur iki 2,368 mln. Eur.
Tokie planai, akivaizdu, pasikeitė.
„Kadangi Jungtinės Karalystės (JK) santykiai su ES plėtojasi, atliekame pakeitimų „Google Payments“ paslaugų teikimo sąlygose, kad jūsų naudojamos paslaugos veiktų sklandžiai. Jūsų patirtis naudojant „Google“ paslaugas nepasikeis“, – teigiama klientams išsiųstame laiške.
Nurodoma, kad nuo 2019 m. balandžio 4 dienos mokėjimų paslaugas teiks Airijoje registruota bendrovė vietoje JK registruotos „Google Payment Limited“, klientai ir toliau galės matyti praeityje buvusius pavedimus.
V.Valvonis: nuliūdino, bet nenustebino
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis patikino, kad institucija pagal savo kompetenciją padarė viską, o „Google“ sprendimas nuliūdino.
„Turime pripažinti, kad toks „Google“ sprendimas nuliūdino, tačiau nenustebino. To galėjome tikėtis, nes kai kurie pastarojo meto sprendimai ir besikeičianti aplinka, deja, neprisidėjo nei prie investicinės aplinkos gerinimo, nei prie inovacijoms palankios šalies įvaizdžio kūrimo. Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją padarė viską, kad „Google“ ir kitos įmonės, siekiančios ateiti į Lietuvos rinką, būtų patikrintos nuodugniai ir atsakingai, o sprendimai dėl teisės joms veikti mūsų šalyje būtų priimti operatyviai“, – teigia V.Valvonis.
Lietuvos bankas patvirtino, kad išduota elektroninių pinigų licencija galioja neribotai, tačiau jei įmonė po metų nepradeda veiklos, tuomet institucija turi teisę licenciją nutraukti.
Biuras Lietuvoje komentarų neteikia
„Mes neteikiame šiuo metu informacijos apie „Google Payments Lithuania“ planus Lietuvoje“, – trumpai teatsakė bendrovės vadovas Vytautas Kubilius ir pasiūlė kreiptis į „Google“ atstovus, dirbančius su regionu.
M.Katinas beda pirštu į vairuotojo teises
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas aiškina, kad Airijoje „Google“ išduota licencija yra labiau ribota nei Lietuvoje, tačiau greičiausiai bendrovės sprendimą nulėmė vangūs Lietuvos sprendimai vairuotojo pažymėjimą prilyginti dokumentui, kuris tinkamas asmens tapatybei nustatyti.
„Ruošiantis „Brexit“ permainoms, „Google Payments“, kaip ir šimtai kitų finansinių technologijų įmonių, ilgą laiką naudojusių JK jurisdikcijoje išduotas licencijas, ieškojo būdų toliau teikti paslaugas klientams ES. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvoje jie gavo pernai metų gruodį, o paprastesnę Mokėjimo įstaigos licenciją Airija išdavė 2019 m. sausį.
Viena iš priežasčių kodėl šiuo atveju „Google“ mokėjimams yra palankiau naudoti Airijos licenciją gali būti tai, kad Lietuvos teisėje yra tai, kad klientų autentifikavimo procedūra yra labiau komplikuota nei JK rinkoje. Taip pat Lietuvoje vairuotojo teisės vis dar nėra prilygintos dokumentams, kuriuos galima naudot verifikuojant savo tapatybę (prie ko yra pripratę klientai ne tik JK, bet ir daugelyje kitų Europos šalių“, – aiškina M.Katinas.
Anot jo, kol kas sunku pasakyti, kokie bus kiti „Google“ žingsniai Lietuvoje.
„Faktas yra tai, kad Lietuvoje išduota licencija leidžia atlikti platesnį spektrą funkcijų, negu airiškoji. Bet jeigu laiku nesusitvarkysime „Google“ ir kitoms fintech įmonėms aktualių procesų, prarasim konkurencinį pranašumą prieš kitas Europos jurisdikcijas. Keistis ir tobulėti reikia čia ir dabar, nelaukiant, ką geresnio pasiūlys kiti“, – sako M.Katinas.
Šiemet Lietuvoje įstrigo pataisos dėl vairuotojo pažymėjimo, išduoto bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, prilyginimo dokumentui, pagal kurį nustatoma asmens tapatybė. Atidėti balsavimą paprašė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Dėl to JK finansinių technologijų bendrovės negali paprastai perregistruoti klientų Lietuvoje.
Būta didelių lūkesčių
Dar pernai Lietuvos bankas platino pranešimą, kad Lietuvoje įsteigta bendrovė, turėdama elektroninių pinigų įstaigos licenciją, galės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, užtikrinančias sklandų elektroninių parduotuvių darbą Europoje, kartu kurdama ir kitus Lietuvos bei kitų Europos ekonominės erdvės vartotojams skirtus produktus.
„Metų pabaiga atspindi kelerių metų mūsų pastangas ir įdirbį aktyviai plėtojant Lietuvos FinTech ekosistemą, kuri žengia į kokybiškai naują etapą. Šalies reguliacinės aplinkos privalumus vertina ne tik startuoliai, bet ir pasaulinio lygio finansų inovacijos įmonės“, – tuomet teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvoje skamba kritika finansinėms technologijoms
Paskutiniu metu Lietuvoje išsakyta daug politikų kritikos finansinių technologijų srityje veikiančioms įmonėms. Stasio Jakeliūno vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo tirti finansinių technologijų startuolį „Revolut“, o pats parlamentaras nuolat dalijosi įvairiais įtarimais.
Dar šiandien S.Jakeliūnas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius tinkamai deklaravo sūnaus V.Kubiliaus einamas pareigas UAB „Google Payment Lithuania“.
„Tai yra pono S.Jakeliūno rinkimų kampanijos rezultatas. Praradome „Google“. Dabar bando išvaryti ir „Revolut“. Tokiomis aplinkybėmis pritraukti naujus investuotojus bus dar sunkiau. Mano supratimu tai yra reali žala Lietuvos ekonomikai ir finansinių paslaugų vartotojams, kurie ir toliau liks skandinaviškų bankų įkaitais“, – pasidalijo komentaru konservatorius Mykolas Majauskas.
Lietuvoje ne kartą institucijos deklaravo siekį tapti finansinių technologijų (fintech) centru, Finansų ministro Viliaus Šapokos iniciatyva devynios šalies institucijos netgi pasirašė tarpinstitucinį memorandumą.
