Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Graikas Apostolosas ir lietuvė Kristina: anksčiau perpiet būdavo sunku miegoti – skambindavo ir siūlydavo skolintis

15 metų Graikijoje gyvenanti lietuvė Kristina Rinkevičiūtė ir jos draugas Apostolosas Markoy pokalbio su 15min.lt metu nuolatos pabrėžė esantys nepatenkinti graikų įvaizdžiu – jie tikrai nėra tinginiai, o A.Markoy nebeatsimena, kada buvęs atostogų. Jie neprašo nurašyti skolų ir nesako nenorintys taupyti, nori tik lengviau atsikvėpti. Ir prašo savo skolintojų prisiimti dalį atsakomybės už padėtį, kurioje dabar yra atsidūrusi Graikija.

Neatsimena savo atostogų

Maždaug prieš 8 metus A.Markoy verslas klestėjo – ir užsakymų buvo, ir darbo. Prieš penkerius metus, kai buvo pasirašyta sutartis dėl pirmojo finansinės paramos paketo, žmonės nustojo tvarkyti savo namus, keisti stogus, statyti.

Nuo A.Markoy verslo priklauso dvi šeimos – jo ir jo brolio, visi šeimos nariai prisideda prie verslo, tačiau išgyventi darosi vis sunkiau. Pastaruoju metu A.Markoy atlyginimus darbuotojams pradėjo mokėti tiesiog iš savo kišenės. Be to, jį biure rasti galima kasdien, beveik bet kuriuo paros metu.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Apostolosas Markoy
Jurgitos Lapienytės nuotr./Apostolosas Markoy

Vyras neatsimena, kada atostogavo: šeima pailsėti vyksta A.Markoy palikusi biure. Todėl A.Markoy labai nepatinka taupymo programa – jai prasidėjus, gyventi jam darėsi tik sunkiau ir sunkiau.

„Tai panašu į Vokietijos sistemą. Susidaro įspūdis, kad jie nori karo. Visa tauta yra įbauginta, nieko nenori pirkti, jie laiko pinigus namuose – nenori nei mokesčių mokėti, nei į banką nešti, nes nežino, kas vyksta, kas bus“, – sakė jis, o K.Rinkevičiūtė pridūrė, kad daug graikų Vokietijos kanclerę Angelą Merkel laiko šių dienų Hitleriu.

„Bet gerai, kad Aleksis Cipras užvėlė šitą burbulą. Graikams kažko reikėjo, kad viskas išsijudintų. (...) Jie nori truputėlį atsipūsti, įkvėpti porą gerų oro gurkšnių ir tada pradėti viską iš naujo, kapstytis iš tuos duobės“, – kalbėjo moteris.

Išgąsdinta tauta

„Šnekamos nesąmonės – A.Cipras prašė balsuoti „ne“ referendume, sakė, kad mes liksime Europos Sąjungoje, o visi kiti Europoje, net ir graikų politikai, ragino balsuoti „taip“, priimti kreditorių pasiūlymus, nes kitaip Graikiją išmes iš Europos Sąjungos. Kažkokia masinė psichozė, žmonės nežino, kas darosi, jie labai tiki televizija“, – apie žmonių gąsdinimą pasakojo A.Markoy.

Pasak jo ir K.Rinkevičiūtės, daug kas Graikijoje galvoja, kad tokia sistema buvo sugalvota tyčia, kad graikus tyčia norima smukdyti, spausti, nuskriausti.

„Reikia sočiai pavalgyti, nes nežinia, kiek dar galėsime valgyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai šyptelėjo A.Markoy, kibdamas į graikišką kebabą.

Tuo metu graikų politikai, nors juos dabar tauta ir palaiko, nuo žmonių veikiausiai nuslepia tai, kas dedasi iš tikrųjų, svarstė K.Rinkevičiūtė.

Jurgitos Lapienytės nuotr/Krizė graikiškai: paskutiniai eurai – paskutinei vakarienei, o ne skolai
Jurgitos Lapienytės nuotr/Krizė graikiškai: paskutiniai eurai – paskutinei vakarienei, o ne skolai

„Aš nesu politiškas žmogus, per daug į tai nelendu, neskaitau, nevarginu sau galvos. Tačiau daug kas nesakoma, kiekviena partija visą laiką žiūri savo uodegos, skandalus kelia dėl to, kas jiems yra naudinga, tačiau kokia iš tikrųjų yra situacija, graikai sužino tik tada, kai sprogsta burbulas. 

Kiekvienas pučia savo dūdelę, verda savam katile. Politikai žiūri, kad pavaldiniams būtų gerai, pavaldiniai žiūri, kad politikams būtų gerai, o tauta paliekama nuošalyje. Kai viskas bliūkšta, tada žmonės sužino“, – pasakojo jis.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Kristina Rinkevičiūtė
Jurgitos Lapienytės nuotr./Kristina Rinkevičiūtė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos