Euro zonos valstybės ankstyvą penktadienio rytą paskelbė, kad nuo 2010 metų sunkiai Graikiją slėgusi skolų krizė pasibaigė.
Nuo atėjimo į valdžią 2015 metais pirmąsyk kaklaraištį užsirišęs A.Cipras valdančiosios koalicijos nariams sakė, kad po šio susitarimo Graikija vėl galės būti „socialinė valstybė“.
„Taupymą laipsniškai pakeis socialinis teisingumas“, – žadėjo premjeras, bet pridūrė, kad „Graikijos žmonės laimėjo mūšį, bet ne karą“.
A.Cipras taip pat pabrėžė, kad dabar Atėnai negali „sunaikinti reformų kelio“.
Graikija trečią ir paskutinę gelbėjimo programą užbaigs rugpjūčio 20 dieną. Euro zonos finansų ministrai norėjo pasiūlyti Atėnams tokį susitarimą, po kurio investuotojų akyse šalis atrodytų tvirtai.
Ankstyvą penktadienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl skolų nurašymo bei piniginės išmokos Atėnams. Po užsitęsusių derybų Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici džiugiai pareiškė, kad „Graikijos krizė baigėsi“.
Tikėtasi, kad susitarimas bus pasiektas lengvai, bet paskutinę minutę pasipriešinus Vokietijai – labiausiai su Atėnais finansinio gelbėjimo klausimu nesutarusiai šaliai ir didžiausiai Graikijos skolintojai – derybos užsitęsė šešias valandas.
„Sveikinu, draugai“
Be dalies skolų nurašymo euro zonos finansų ministrai taip pat sutiko dešimtmečiu pratęsti didžiosios dalies Graikijos skolos obligacijų terminą. Taip pat, siekiant palengvinti Graikijos pasitraukimą iš gelbėjimo programos, sutarta dėl 15 mlrd. eurų išmokos Atėnams.
Derybų dalyviai teigia, kad šis susitarimas leis Graikijai turėti 24 mlrd. eurų finansinį buferį.
„Sutartas skolų nurašymas yra didesnis, nei tikėtasi. Ypač svarbu yra 10 metų pratęsti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) paskolų terminai bei malonės laikotarpis palūkanų įmokoms“, – rašo banko „Citibank“ Europos ekonomikos analizių padalinys.
Tuo metu Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas teigė, kad šalies vyriausybė „susitarimu yra patenkinta“.
„Tačiau kad visa tai būtų prasminga, turime užtikrinti, jog Graikijos žmonės greitai pamatys rezultatus... Jie turi matyti pokyčius savo kišenėse“, – pridūrė jis.
Tačiau E.Cakaloto pirmtakas finansų ministro poste Janis Varufakis susitarimą įvertino skeptiškai.
„Sveikinu jus, draugai. (Euro zonos kreditoriai) pratęsė Graikijos valstybės bankrotą iki 2060 metų ir tai pavadino skolų... nurašymu“, – tviteryje rašė Y.Varoufakis.
Per aštuonis krizės metus Graikijoje krito keturios vyriausybės, o ekonomika susitraukė 25 proc. Nedarbo lygis šoko aukštyn ir šiuo metu tebesiekia apie 20 proc., todėl tūkstančiai jaunų išsilavinusių graikų pasirinko emigraciją.
Tačiau stebėtojai baiminasi dėl po skolų nurašymo liksiančių fiskalinių įsipareigojimų, esą pareikalausiančių griežto biudžeto drausmės.
„Ši programa – labai griežta. Bus labai nelengva iki 2022 metų pasiekti 3,5 proc. biudžeto perteklių, o iki 2060 m. fiksuoti vidutiniškai 2,2 proc. perteklių“, – mano investicinio banko „Beta Securities“ turto valdymo direktorius Kostas Bukas.
„Turime palaukti ir pažiūrėti, ar šie pažadai bus ištesėti, ypač turint omenyje, kad jie priklausys ir nuo tarptautinių veiksnių“, – pridūrė jis.
Kreditorių spaudžiama Graikija jau sutiko 2019 metais dar kartą mažinti pensijas bei 2020-aisiais milijonams žmonių sumažinti neapmokestinamų pajamų dydį.
Siekiant išlaikyti 3,5 proc. biudžeto perteklių, ateityje gali būti imtasi ir daugiau fiskalinės disciplinos priemonių.
„Būtų didelė klaida puoselėti iliuzijas, kad gelbėjimo programos pabaiga reiškia sugrįžimą į normalų gyvenimą“, – rašė opozicijos laikraštis „Ta Nea“.
„Toliau bus vykdoma griežta priežiūra, kokios nematė jokia kita valstybė, dalyvavusi gelbėjimo programose“, – priduria leidinys.
Ilgalaikis nerimas
Europos Komisija (EK) jau pareiškė, kad Graikija bus atidžiai stebima, kol išsimokės 75 proc. savo skolų.
Atėnai nuo 2010 metų pagalbos programose gavo 273,7 mlrd. eurų. Tai leido šaliai išvengti didžiulių kaštų skolinimosi rinkose.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasidžiaugė skolų nurašymu, bet pridūrė, kad pagrindo nerimauti dėl Graikijos ilguoju laikotarpiu vis dar yra.
„Vidutinio laikotarpio analizė nepalieka jokių abejonių, kad Graikija sugebės atgauti prieigą prie rinkų“, – po derybų sakė TVF vadovė Christine Lagarde.
„Tačiau dėl ilgojo laikotarpio jaučiame nerimą“, – pripažino ji.
TVF pirmose dviejose Graikijos gelbėjimo programose vaidino itin aktyvų vaidmenį bei skatino Atėnus vykdyti reformas. Tačiau vykdant trečiąją programą Fondas tapo labiau stebėtoju, manydamas, kad Graikiją prislėgusi skolų našta yra netvari ilguoju laikotarpiu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat gyrė „labai teigiamą“ susitarimą bei sakė, kad nepaisant pastarųjų metų sunkumų, „Europa juda į priekį“.
