Graikijai prireiks daugelio metų, kad ekonomika sugrįžtų į prieš krizę buvusį lygį

Graikija pirmadienį oficialiai pasitraukė iš trečiosios ir paskutinės tarptautinių kreditorių pagalbos programos, tačiau ekonomistai mano, jog prireiks daugelio metų, kad šalis visiškai atsigautų po krizės, kuri vienu metu buvo sukėlusi grėsmę jos ateičiai euro zonoje.
Protestas Graikijoje
Protestas Graikijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Be to, ekspertai pažymi, kad pagalbos Atėnams programa pasibaigė tuo metu, kai euro zonos ekonomikos augimas ima lėtėti, o dėl problemų tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, atsiranda naujų rizikos veiksnių.

Aštuonerių metų Graikijos gelbėjimo istorija oficialiai baigėsi rugpjūčio 20 dieną ir, Atėnams mainais už paskolas įgyvendinus daugybę griežto taupymo priemonių, šalies ekonomika dabar atrodo kur kas geriau, rašo agentūra „MarketWatch“.

Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc. ir ekonominiai lūkesčiai gerėja, pažymėjo ekonominių tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Pantheon Macroeconomics“ vyriausiasis euro zonos rinkų ekonomistas Clausas Vistesenas.

Nedarbo lygis Graikijoje tebėra aukštas ir sudaro beveik 20 proc., tačiau nuosekliai mažėja, o pramonės gamyba, palyginti su 2014 metais pasiektu žemiausiu lygiu, padidėjo 15 procentų.

Tačiau net jei šios tendencijos vyraus ir toliau, „prireiks skausmingai ilgo laiko, kad Graikija sugrįžtų į tuos gerovės lygiuos, kuriuos buvo pasiekusi prieš krizę“, pareiškė K.Vistesenas.

Kaip ir kiti ekspertai, K.Vistesenas dėl šalį ištikusios sunkios krizės, kuri Atėnus privertė prašyti Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos ir nuo 2010 metų pareikalavo trijų pagalbos programų, kaltina graikų politikus.

Pagal susitarimą su Europos kreditoriais, kurį Graikija pasiekė anksčiau šiais metais, šaliai buvo leista nemažą dalį savo skolų grąžinti vėliau.

Šis susitarimas atrodo palankus, tačiau pagal jo sąlygas Atėnams teks iki 2022 metų išlaikyti 3,5 proc. BVP pirminio biudžeto pertekliaus lygį, o tai yra didžiulis rodiklis, pažymėjo C. Vistesenas.

Be to, iki 2060 metų Graikijos vyriausybei šį rodiklį teks išlaikyti 2–3 proc. BVP lygyje, pabrėžė ekspertas.

Dėl reikalavimo užtikrinti pirminį biudžeto perteklių Graikija netenka lankstumo, kurį ji tikėjosi įgyti biudžeto srityje po pagalbos programos pabaigos, mano jis.

Praėjusią savaitę tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ Graikijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą pagerino iš karto dviem pakopomis – nuo „B“ iki „BB-“. Agentūra tuomet paaiškino, kad reitingas buvo padidintas dėl pagerėjusios valstybės finansų būklės ir santykių su Europos kreditoriais.

Agentūros ekspertai pažymėjo, kad 2017 metais Atėnų biudžeto perteklius paūgėjo nuo 0,6 proc. BVP metais anksčiau iki 0,8 proc., o pirminis biudžeto perteklius sudarė maždaug 4 proc. BVP.

„Fitch“ prognozėmis, 2018–2030 metais Graikijos pirminis biudžeto perteklius sudarys vidutiniškai 2,7 proc. BVP.

Jeigu BVP augimo tempas sudarys vidutiniškai 3,4 proc. per metus, Graikijos valstybės skola iki 2030 metų sumažės nuo 182,7 proc. BVP 2018 metais iki 123,3 proc. BVP, prognozuoja „Fitch“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų