2012 metais 60 proc. Graikijoje išspausto aliejaus keliavo tiesiai į Italiją. Ten jis buvo supilstytas į itališkus buteliukus su itališkomis etiketėmis, ir jau tada eksportuojamas į visą pasaulį.
Dėl to didžioji pelno dalis už alyvuogių aliejų ir nusėda Italijoje. „McKinsey“ konsultantai aiškina, kad italams pavyksta nusigriebti apie 50 proc. graikiško aliejaus kainos.
„NPR's Planet Money“ aprašė dviejų verslininkų, bandžiusių eksportuoti šalies aliejų, patirtį.
Visų pirma jiems Graikijoje nesisekė rasti taros gamintojų, todėl butelius aliejui teko gaminti Italijoje. Jiems taip pat sunkiai sekėsi gauti tam reikalingą paskolą, o vėliau juos prispaudė mokesčiai. Dėl Graikijos krizės vyriausybė paprašė mokesčius už 2016 metus sumokėti iš anksto.
Ši istorija yra tarytum užuomina apie dideles Graikijos ekonomikos problemas, o taip pat tragišką jos ir tarptautinių kreditorių konfliktą.
Iš dalies dėl Graikijos problemų galima kaltinti griežtus jai primestus taupymo planus, dėl kurių per penkerius metus ekonomika susitraukė ketvirčiu, o nedarbas viršija 25 proc.
Tačiau Graikija ir pati sau prisišaukė nelaimę. Yra daug tobulintinų dalykų, pavyzdžiui, Graikija pagaliau galėtų pradėti skatinti pramonės vystymąsi.
Daug ekonomikos sektorių turi perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, kepyklos gali pardavinėti duoną tik kelių skirtingų standartizuotų svorių pakuotėse. Graikijoje taip pat sunku pradėti verslą, užsieniečiams itin sudėtinga investuoti.
Graikams priklauso tik 28 proc. pasaulinės graikiško fetos sūrio rinkos, o JAV priklauso 30 proc. graikiško jogurto rinkos. Taigi ir čia yra daug potencialo.
Daug potencialo turi ir Graikijos žemės ūkis. Graikija yra trečia pagal dydį alyvuogių aliejaus eksportuotoja pasaulyje. Alyvuogių aliejaus eksportas sudaro vos dešimtadalį Graikijos žemės ūkio produkcijos – šalis taip pat eksportuoja medų, vyną, vaisius ir daržoves. Ir galėtų eksporto apimtis padidinti.
Didžioji dalis turistų, pasirodo, Graikijoje yra patys graikai, o ne užsieniečiai, taigi ir čia slypi didžiulis valstybės potencialas.
Tarp kitų Graikijos viltį teikiančių sektorių yra generiniai vaistai, akvakultūra, senolių priežiūra, kroviniai ir logistika, atliekų tvarkymas, turizmas ir pan. 2014 metas turizmas sudarė apie 17 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau didžioji dalis turistų, pasirodo, Graikijoje yra patys graikai, o ne užsieniečiai, taigi ir čia slypi didžiulis valstybės potencialas.
Kaip Graikija galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis? Pirmiausia reikėtų finansinio stabilumo. Kreditų užšaldymas nuskriaudė Graikijos maisto pramonę, nes buvo užšaldytas ir tokių svarbių produktų kaip pesticidai, trąšos, degalai importas į šalį.
Be to, Graikijai reikia atitinkamos infrastruktūros, pavyzdžiui, modernių gamybos ir pakavimo technologijų, kad žemės ūkio potencialas galėtų būti išnaudotas tinkamai.
Mažesni suvaržymai padėtų Graikijos verslui konkuruoti su tarptautiniais žaidėjais. Apie pusę Graikijos gamintojų darbina mažiau nei 50 žmonių, o tai reiškia, kad sektorius yra sunykęs. Graikijos žemės ūkio įmonės yra penkiskart mažesni už Europos Sąjungos vidurkį.
Graikija, kurios skola siekia 175 proc. BVP, dar ilgai susidurs su dideliais iššūkiais. Tačiau šalis taip pat turi ir didelių galimybių, rašo „The Washington Post“.
