Graikijoje dauguma žmonių pasisako už likimą euro zonoje ir Europos Sąjungoje, kurios nare šalis yra jau 35 metus. Šalies vyriausybė pabrėžia, kad nei stojimo į ES sutartyje, nei susitarime dėl narystės pinigų klube nėra numatyta valstybės išstojimo procedūra.
Tik 2009 metų ES sutartyje yra numatyta galimybė šaliai pasitraukti, jeigu ji pati pareiškia tokį pageidavimą.
Kai kūrė bendrą valiutą, Europos lyderiai stengėsi pabrėžti, kad ji yra amžina. O dabar iškilo klausimas, kas nutiks valstybei, kuri pažeis numatytas taisykles. Tačiau net apibrėžti taisyklių pažeidimą yra sudėtinga.
Pirmadienį aukštas Europos centrinio banko (ECB) pareigūnas sakė, kad negalima atmesti Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ypač jeigu sekmadienio referendume rinkėjai parems vyriausybę ir taip atmes kreditorių pasiūlytą taupymo planą Graikijai.
Kairiųjų vyriausybė, išrinkta sausį, Graikijoje gavo mandatą nutraukti taupymo programą, kuri buvo iškelta kaip kreditorių sąlyga mainais į jų pinigus. Paramos programa baigiasi antradienį, ir Graikija antradienį turi grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Negrąžins.
Bankroto šmėkla apsunkino Graikijai priėjimą prie ECB eurų. Pareigūnai kalba, kad TVF ir ECB atidės veiksmus, kurie galėtų atkirsti Graikijos bankinę sistemą nuo pinigų, bent jau iki sekmadienio referendumo.
Pirmadienį Graikija įvedė kapitalo kontrolę, siekdama monetarinio stabilumo trumpuoju laikotarpiu. Tačiau liepos 20 dieną Graikija turi atiduoti didžiulę skolą ECB. Todėl, jeigu tokia situacija užsitęs, euro zonos institucijoms „penėti“ Graikiją grynaisiais taps vis sunkiau.
Paralelinė valiuta?
Europos pareigūnai aiškino, kad Graikijos vyriausybė gali būti priversta mokėti atlyginimus alternatyviąja valiuta, kuri galėtų būti denominuota eurais, tačiau jos vertė būtų žymiai mažesnė ir ją išleisti būtų sunkiau.
Žmonės, kuriuos tai paveiktų, galėtų kreiptis į teismus, reikalaudami atlyginimų eurais. Ilgainiui tai galėtų lemti grįžimą prie nacionalinės valiutos.
Formaliai Graikija liktų euro zonoje.
Tačiau Graikijos vyriausybė aiškiai pasakė nenorinti kitos valiutos. Kitos euro zonos narės nori išlaikyti Graikiją euro zonoje, bijodamos investuotojų reakcijos ir pasklisiančių gandų, kad euro zona gali iširti. Ir, žinoma, dėl to, kad jų turimos Graikijos obligacijos taptų bevertės.
Atėnų vyriausybė nori likti euro zonoje ir netgi pagrasino teisiniais iššūkiais, jeigu kas nors bandys ją išstumti iš pinigų sąjungos. Kai kurie ekspertai netgi aiškino, kad Graikija galėtų teistis dėl priėjimo prie eurų, argumentuodama, kad yra euro zonos narė.
Kol nėra aiški referendumo baigtis, kurią vyriausybė sakė remsianti, politinis kontekstas yra pernelyg miglotas, kad būtų galima toliau prasmingai diskutuoti apie problemos sprendimą.
Teisininkai jau dėlioja įvairius Graikijos problemos sprendimo scenarijus.
Akivaizdu, kad bendrą sprendimą priimti bus sunku dėl susidariusio nepasitikėjimo klimato, kurį lėmė permainingos 5 mėnesių derybos tarp Atėnų ir šalies kreditorių.
Keli įpykę euro zonos pareigūnai neoficialiai yra kalbėję, kad Graikiją reikia bausti ją išstumiant iš bendrijos.
