Dalis „Syriza“ sukilo
Balsuota parlamente, A.Ciprui paraginus patvirtinti reformų paketą, numatantį pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į Graikijos tarptautinių skolintojų siūlytas prieš nutrūkstant deryboms praėjusį mėnesį.
Priemonės, pateiktos Briuseliui ketvirtadienį, susilaukė A.Cipro valdančiosios radikalios kairės partijos „Syriza“ griežtosios linijos deputatų, iš kurių maždaug 10 susilaikė ar balsavo prieš, kritikos.
Tarp susilaikiusiųjų buvo trys aukšti vyriausybės pareigūnai, dar keli įtakingi valdančiosios partijos politikai, tarp kurių yra ir buvęs finansų ministras Janis Varufakis, nedalyvavo balsavime.
Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis anksčiau ragino vyriausybę nepritarti trečiajam finansinės pagalbos paketui.
„Mūsų pasirinkimai sunkūs, bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – sakė jis ketvirtadienį verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.
P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praėjusį savaitgalį vykusį referendumą, „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.
P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praėjusį savaitgalį vykusį referendumą, „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.
Prastumti reformų paketą padėjo opozicinių partijų įstatymų leidėjai.
Sprendimai – tik dalyje sričių
Vis dėlto kol kas neaišku, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.
Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau trečias po 2010 metų, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose.
Parlamento pritarimas buvo pasiektas praėjus kelioms valandoms po to, kai vienas ES šaltinis Briuselyje pareiškė, jog naujausi Atėnų pasiūlymai yra pakankamai „teigiami“, kad taptų pagrindu naujam didžiuliam 74 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketui.
Graikija ketvirtadienį pateikė planus, kurie turėtų įtikinti tarptautinius skolintojus skirti daugiau lėšų. Atėnai nusileido dėl kai kurių kreditorių pasiūlymų, kuriems A.Cipro valdančioji koalicija ir graikų rinkėjai anksčiau griežtai priešinosi.
Šalis prašo trejų metų trukmės finansavimo plano, kuriame numatytas skolų naštos mažinimas, taip pat atskiro 35 mlrd. eurų investicijų paketo.
Atėnų padarytos nuolaidos daugeliui sukėlė palengvėjimą, bet kai kurie jas sutiko skeptiškai. Dalis euro zonos šalių, visų pirma Vokietija, baiminasi, kad Graikija, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, ir kuriai 2012 metais buvo nurašyta 107 mlrd. eurų skolų, yra tapusi kiauru maišu, kurio nepavyks pripildyti jokiomis naujomis paskolomis.
