Sekmadienį Europos centrinis bankas nusprendė palikti likvidumo pagalbos teikimo (ELA) graikų bankams lubų lygį (89 mlrd. eurų), nors papildomos paramos Graikijos bankams nepažadėjo, rašo „Financial Times“.
Tai reiškia, kad bankai nebegali išduoti pinigų savo indėlininkams, tačiau jie negriūva.
Graikijos bankai iki referendumo liepos 5 dieną dėl kreditorių reikalavimų neveiks. Jie vis dar gali atsidaryti turėdami eurų savo sąskaitoje.
Jeigu ECB nuspręstų nebeteikti likvidumo paskolų, sugriuvusios bankinės sistemos bankai turėtų duris atverti jau prisispausdinę naujos valiutos. Tuomet veikiausiai Graikija pasitrauktų iš euro zonos.
„Praėjusią savaitę kiekviena diena turėjo savo staigmenų“, – sakė Pierre'as Moscovici.
Situacija gali pasikeisti labai greitai.
„Po birželio 30 dienos prasideda visai kitas derybų etapas“, – „Financial Times“ cituoja neįvardintą aukšto rango Europos pareigūną.
Antradienį Graikija turi atiduoti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Jeigu negaus paramos, Graikija turės bankrutuoti. Tačiau skolos TVF negrąžinimas neturės daug įtakos Graikijos pasilikimo euro zonoje klausimui.
Kredito reitingų agentūros jau pareiškė, kad skola TVF joms nerūpi – svarbesni yra Graikijos įsiskolinimai privatiems kreditoriams.
Panašu, kad tiek vyriausybės, tiek ECB faktą, kad Graikija antradienį negrąžins skolos TVF, praleis pro pirštus.
Jeigu taip, po sekmadienio referendumo Graikijoje bankai galės atsidaryti ir neprisispausdinę naujos valiutos.
Aleksis Cipras, Graikijos premjeras, agituoja žmones balsuoti prieš kreditorių reikalavimus sekmadienio referendume, tačiau jis pažymėjo, kad graikams pasisakius „už“, jo vyriausybė turės sutikti su tarptautinių skolintojų reikalavimais.
Tačiau Atėnams vis dar liks du iššūkiai. Visų pirma Jeroenas Dijsselbloemas, euro grupės pirmininkas, sakė, kad dėl A.Cipro požiūrio į kreditorių reikalavimus pastarieji gali nebepasitikėti Graikijos pažadais vykdyti reformas.
„Jeigu „taip“, tai kuo mes pasitikime, su kuo mes įgyvendiname programą?“ – klausė jis.
Jeigu žmonės duos mums aiškų signalą priimti kreditorių pasiūlymus, mes darysime viską, net jeigu dėl to reikėtų pertvarkyti vyriausybę, – sekmadienį sakė J.Varufakis.
Šį savaitgalį J.Varufakis pirmą kartą užsiminė, kad Graikijos vyriausybė yra pasirengusi perstumdyti ministrų kabineto postus ar net koalicijos narius, jeigu to reikėtų, siekiant susigrąžinti pasitikėjimą.
„Jeigu žmonės duos mums aiškų signalą priimti kreditorių pasiūlymus, mes darysime viską, net jeigu dėl to reikėtų pertvarkyti vyriausybę“, – sekmadienį jis sakė euro grupei.
Kai kurie A.Cipro partijos „Syriza“ nariai pasufleravo, kad vyriausybė galbūt net atsistatydintų, jeigu pralaimėtų sekmadienį. Taip būtų atlaisvintas kelias naujai technokratinei vyriausybei – panašiai, kuri Graikiją valdė 2011 metų krizės metu.
Euro zonos pareigūnai aiškina, kad net ir ne „Syrizos“ vadovaujama vyriausybė susidurtų su sunkumais. Europos paramos programa baigiasi antradienį, todėl vyriausybei, atėjusiai į valdžią po referendumo, reikėtų prašyti naujos programos. Tai reikalautų euro zonos vyriausybių pritarimo, o Vokietijos atveju – Bundestago balso.
Naują programą reikėtų patvirtinti iki liepos 20 dienos, kai Graikija turės ECB grąžinti 3,5 mlrd. eurų. Jeigu nepavyktų grąžinti šios skolos, dėl Graikijos būtų prarastos visos viltys ir pasitraukimas iš euro zonos būtų neįmanomas.
