„Skolų palengvinimas, dėl kurio Graikija neseniai susitarė su partneriais Europoje, ženkliai pagerino skolos tvarumą vidutiniu laikotarpiu, bet ilgojo laikotarpio perspektyvos lieka neaiškios“, – preliminarioje ataskaitoje penktadienį teigė TVF.
Euro zonos ministrai praėjusią savaitę sutiko 10-ia metų pratęsti didžiosios dalies Graikijos skolų išmokėjimo terminus. Šiuo metu Atėnų skolos kalnas yra beveik dvigubai didesnis, nei šalies bendrasis vidaus produktas (BVP).
Mainais už skolos naštos palengvinimą, Graikija įsipareigojo iki 2022 metų pasiekti 3,5 proc. biudžeto perteklių, atskaičius skolų išmokas. Ilguoju laikotarpiu, iki 2060 metų, pertekliaus rodikliai pagal susitarimą turėtų siekti apie 2,2 procento.
„2,2 proc. biudžeto perteklių pasiekti yra labai sunku“, – žurnalistams sakė TVF misijos vadovas Atėnuose vadovas Peteris Dohlmanas.
Fondas pastebi, kad nuo 1945 metų tik penkios euro zonos valstybės sugebėjo daugiau nei 10 metų paeiliui išlaikyti didesnį nei 1,5 proc. biudžeto perteklių.
Ir tik vienintelė Italija tą sugebėjo padaryti turėdama dviženklį nedarbo lygį.
„Ateityje vis dar yra didelių rizikų, o krizės palikimas niekur nedingo“, – teigė P. Dohlmanas.
TVF misijos vadovas teigė, kad Graikijos bankus slegia neveiksnios paskolos, o ekonomikai riziką kelia mažėjanti darbingų žmonių populiacija, kuri, manoma, kasmet sumenksta 1 procentu.
Tačiau P. Dohlmanas pabrėžė, jog po susitarimo su euro zona skolinimosi rinkos Graikijai yra „plačiai atvertos“.
Graikija šiuo metu TVF skolinga apie 10 mlrd. eurų, kuriuos šalis turės visiškai išsimokėti iki 2024 metų.
Graikijos skolos tvarumo analizę TVF turėtų paskelbti rugpjūčio pradžioje, prieš Atėnams galutinai užbaigiant trečiąją gelbėjimo programą.
